Zanzibaro sultonatas

Zanzibaro sultonatas (suah. Usultani wa Zanzibar) – istorinė valstybė, egzistavusi 1856–1964 m. Rytų Afrikoje su centru Zanzibare, kurios hegemonija klestėjimo laikotarpiu apėmė dabartinių valstybių Tanzanijos, Kenijos, pietinio Somalio, iš dalies Komorų teritorijas.

Usultani wa Zanzibar Zanzibaro sultonatas
sultonatas
← 1856 – 1964 →
Vėliava
Location of Zanzibaro sultonatas
Sostinė	Stoun Taunas
Kalbos	Arabų, Svahilių
Valdymo forma	monarchija
Istorija
- Omano sultonato padalinimas	1856 m., 1856
- Sujungimas su Tanganika	1964 m.

Vėlesniu laikotarpiu (po 1890 m.) sultonatas tapo britų kontroliuojamu Zanzibaro protektoratu ir valdė tik Zanzibaro salą.

Raida

Nepriklausomas sultonatas

Zanzibaro sultonatas susidarė Omano imperijai suskilus į dvi dalis. Pastarasis valdė didelę dalį Arabijos ir Rytų Afrikos, o 1840 m. perkėlė savo sostinę iš Maskato į Zanzibarą. Mirus sultonui , du jo sūnūs ėmė kovoti dėl valdžios, kas galiausiai lėmė sultonato skilimą. 1856 m. užvaldė pietines buvusios Omano imperijos teritorijas (Svahilių krantą) ir įkūrė Zanzibaro sultonatą, kuris kontroliavo visas rytinės Afrikos pakrantes.

Pirmojo sultono laikais buvo labai stipriai vystoma vergų prekyba, ir Zanzibaras tapo pagrindiniu vergų tiekėju tuometiniame pasaulyje. Yra paskaičiuota, kad kasmet iš Zanzibaro buvo išvežamas apie 50 000 vergų. Siekdamas užtikrinti sėkmingą vergų prekybą, Zanzibaras turėjo plėsti savo įtaką į Afrikos gilumą ir įtvirtinti prekybinius kelius per retai gyvenamas savanas į Viktorijos ežero valstybes ir Savanų valstybes. Čia į vergų prekybą įsijungė kitos etninės grupės. Sultonato hegemonija vakaruose siekė iki pat Kongo džiunglių rytinio pakraščio, čia išplito svahilių kultūra ir kalba.

Vėlesni sultonai mažino vergų prekybos apimtis ir siekė vergovės panaikinimo. Jie gana sparčiau modernizavo šalį, įdiegdami naujas technologijas, vystydami infrastruktūrą. Tuometinis Stoun Taunas tapo moderniu miestu, turinčiu telegrafą, vandentiekį, gerus kelius. Buvo uždaryta daugybė vergų turgų

Protektoratas

1886 m. Britų imperija ir Vokietija sudarė slaptą sutartį, pagal kurią iki 1890 m. pasidalino Zanzibaro valdomas žemynines teritorijas. 1890 m. pasirašius Heligolando-Zanzibaro sutartį, Zanzibaras tapo Britų protektoratu ir jam beliko tik Zanzibaro sala. Tačiau sultonato valdovų linija išlaikyta. 1896 m. įvyko trumpiausias užfiksuotas istorijoje 38 minučių karas, kuomet po sultono mirties įvyko perversmas ir valdžią užgrobė , nepalankus britams. Britams pradėjus karo veiksmus, sultonas pasidavė iš karto.

1963 m., prasidėjus dekolonizacijai, sultonatas buvo paskelbtas nepriklausomu, o sultonas įtvirtintas naujuoju sultonu. Tačiau jau kitais metais jame įvyko , kuri nuvertė sultono valdžią ir paskelbė Zanzibaro ir Pembos Liaudies Respubliką. Jai buvo lemta egzistuoti tik keletą mėnesių, nes 1964 m. balandžio mėnesį ji sujungta su Tanganika, taip suformuojant Tanzaniją.

• Sultonato vėliava 1963-1964
• Liaudies respublikos vėliava 1964

Sultonų sąrašas

Svahilių civilizacija
Zandžas
Svahilių miestai-valstybės:
Mogadišas, Barava, Kismaju, Lamu, Mombasa, Pemba, Zanzibaras, Kilva, Komorai, Kelimanė,
Portugalijos Rytų Afrika
Omano imperija
Zanzibaro sultonatas
Kolonijos XIX-XX a.:
Italijos Somalis, Britų RA, Vokietijos RA, Portugalijos RA,
Nepriklausomybė:
, Tanzanija, Kenija, Mozambikas, Komorai, Majotas

Sultonai priklausė Al Said dinastijai, kuri iki šiol valdo Omaną.

#	Sultonas	Pinas vardas	Valdymo pradžia	Valdymo pabaiga
1		Majid bin Said Al-Busaid	1856	1870
2		Sir Barghash bin Said Al-Busaid	1870	1888
3		Sir Khalifa I bin Said Al-Busaid	1888	1890
4		Sir Ali bin Said Al-Busaid	1890	1893
5		Sir Hamad bin Thuwaini Al-Busaid	1893	1896
6		Khalid bin Barghash Al-Busaid	1896	1896
7		Sir Hamoud bin Mohammed Al-Said	1896	1902
8		Ali bin Hamud Al-Busaid	1902	1911
9		Sir Khalifa II bin Harub Al-Said	1911	1960
10		Sir Abdullah bin Khalifa Al-Said	1960	1963
11		Sir Jamshid bin Abdullah Al Said	1963	1964

Nuorodos

Svahilių krantas 2007-12-30 iš Wayback Machine projekto.