Ylavos mūšis

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Ylavos mūšis
Data 1807 m. vasario 7-8 d. Vieta Bagrationovskas, rytų Prūsija, dabar Kaliningrado sritis. Rezultatas Taktinė Prancūzijos pergalė, strategiškai kova be rezultatų.
Konflikto šalys
Prancūzija	Rusijos imperija Prūsijos karalystė
Vadovai ir kariniai vadai
Napoleonas Bonapartas	Levinas Benigsenas Anton Wilhelm von L'Estocq

Ylavos mūšis – mūšis tarp Napoleono vadovaujamos Prancūzijos ir bendrų Rusijos imperijos bei nedidelių Prūsijos kariuomenės dalinių, 1807 m., Prancūzijos karo su (Ketvirtąja koalicija) metu. Mūšio eigoje abi pusės patyrė didžiulius nuostolius.

Padėtis prieš mūšį

Prancūzijai sutriuškinus Prūsiją, Napoleonas nukreipė savo pajėgas prieš Rusijos kariuomenę. Po trumpų kautynių rusai pasitraukė iš Varšuvos. Gruodžio 26 d. kariuomenės susirėmė Pultusko mūšyje. 1807 m. vasario 7 d. prancūzai ir rusai susidūrė ties Ylava.

Mūšio eiga

Pirmi prancūzų daliniai Ylavą pasiekė apie 14 val., ir atakavo rusų ariergardą. Pirmas prancūzų puolimas buvo atmuštas, bet atvykstant vis daugiau dalinių rusų ariergardas atsitraukė ir prisijungė prie pagrindinių pajėgų. Prancūzai netrukus užėmė Ylavą. Netrukus prasidėjo aršios kautynės, dėl miestelio. Sutemus rusai atsitraukė ir sustiprino dešinį sparną. Prašvitus matomumas buvo prastas, dėl naktį prasidėjusios pūgos. Todėl prancūzai turėjo pasiusti žvalgus, kad sužinoto tikslias rusų pozicijas. Nenorėdamas, kad jie tai atliktų rusų vadas L. Benigsenas įsakė pradėti apšaudymą iš patrankų. Atsakydamas į tai Napoleonas įsakė savajai artilerijai šaudyti. Po to jis įsakė maršalui M. Nėjui su savo korpusų atvykti į Ylavą ir prisijungti prie Prancūzijos armijos kairiojo sparno. Prancūzams užėmus nedidelį kaimelį ir pradėjus apšaudyti, rusus jie puolė kairįjį prancūzų sparną. Netrukus maršalo L. N. Davu pajėgos pasirodė prie dešiniojo prancūzų sparno. Tuomet Napoleonas įsakė atakuoti centre. Atakuojančios pajėgos, žygiuojančios per pūgą nuklydo nuo savo maršruto ir pateko po aklai šaudančios prancūzų artilerijos ir rusų pagrindinės patrankų baterijos ugnimi. Kai puolantieji buvo sutriuškinti rusai kontratakavo centre. Kai Napoleono centras buvo iš esmės sunaikintas jis į mūšį pasiuntė J. Miurato 11 000 kavaleristų rezervą, jie atbloškė rusus. Tuomet, nepaisant netvarkos mūšio centre, maršalas Davu pradėjo sėkmingą ataką dešiniajame sparne, tačiau toje vietoje į mūšį atvyko 6000 prūsų. Po jų kontratakos L. Davu turėjo grįžti į pradines pozicijas. Atvykus M. Nėjaus vadovaujamiems pastiprinimams, L. Benigsenas įsakė rusų kariuomenei trauktis nors ir nebuvo akivaizdžiai nugalėtas. Abi pusės po mūšios paskelbė apie savo pergalę.

Tik birželį prancūzams laimėjus Frydlando mūšį rusai buvo tiek sugniuždyti, kad imperatorius Aleksandras I paprašė paliaubų.

Šaltiniai

1. Ylavos mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 764 psl.

Vikiteka: Ylavos mūšis – vaizdinė ir garsinė medžiaga