Ariergardas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ariergardas (pranc. arriere - garde 'užpakalinė apsauga') – dalinys ar padalinys, dengiantis atsitraukiančias pagrindines jėgas. Ariergardas turi sulaikyti puolantį ar persekiojantį priešą, leisti pagrindinėms pajėgoms atsiplėšti nuo priešo ir tvarkingai atsitraukti ar užimti naujas pozicijas.
Ariergardas turi nuolat vykdyti žvalgybą, kad žinotų priešo kariuomenės sudėtį, grupuotes ir judėjimo kryptis.

Ariergardus plačiai naudojo praeities mūšiuose. Viduramžiais ariergardai kartu su avangardais buvo labai svarbi žygio ir kovinės rikiuočių dalis.
Kovinėje rikiuotėje ariergardas (rezervas) buvo atskira kariuomenės kolona, kuri slėpdavosi ties vienu iš rikiuotės sparnų. Į ariergardą paskirdavo gana didelę pajėgų dalį, dažnai sudarytą iš įvairių kariuomenės rūšių. Lemtingu momentu į mūšį įsijungiančio ariergardo daliniai nulemdavo mūšio sėkmę.

Vėliau ariergardas tapo ne kovinės rikiuotės dalis, o atsitraukiančių ar karo sąlygomis perdislokuojamų pagrindinių pajėgų priedanga.
Istorijoje buvo nemažai atvejų, kai ariergardai sėkmingai atlikdavo savo paskirtį. Pvz., Rusijos kariuomenės ariergardas A. Suvorovo 1799 m. Šveicarijos žygyje ne tik pridengė Alpes kertančias pagrindines pajėgas, bet ir didesnėms prancūzų pajėgoms padarė rimtų nuostolių. 1812 m. Napoleono žygio į Rusiją metu atsitraukiančią Rusijos kariuomenę sėkmingai dengė atamano vadovaujami ariergardai.

Ariergardo sudėtis ir nuotolis nuo pagrindinių pajėgų būna įvairūs, priklausomai nuo keliamų uždavinių, priešo pajėgų, padėties ir veiksmų, nuo saugomų dalinių ar junginių ir vietovės ypatumų. Antrojo pasaulinio karo metais Tarybinėje Armijoje į ariergardą paskirdavo:

• korpusas – diviziją,
• divizija – sustiprintą pulką,
• pulkas – sustiprintą batalioną.

Ariergardai paprastai naudodavo manevrinę gynybą ir rengdavo užtvaras pagrindinių pajėgų atsitraukimo juostoje.

Į ariergardą skiriamos tokios pajėgos, kad galėtų savarankiškai, be pagrindinių pajėgų pagalbos, atlikti savo užduotį. Dabar į ariergardą skiriami tankų ir motorizuoti pėstininkų daliniai ar padaliniai, sustiprinti kitų kariuomenės rūšių padaliniais ir palaikomi aviacijos.

Ariergardas, palaikydamas pagrindinių pajėgų atsitraukimą, gina iš anksto užimtas pozicijas, kol pagrindinės pajėgos suformuoja žygio kolonas ir ima atsitraukti. Kai pagrindinės pajėgos atitolsta nuo priešo ariergardas ima su mūšiais atsitraukinėti nuo vienos pozicijos prie kitos, naudodamas pasalas, užtvaras, griaudamas tiltus ir kitaip trukdydamas priešo dalinių judėjimą. Pereinant prie naujos pozicijos pradžioje atsitraukia dalis ariergardo jėgų, kurios užima plačią juostą naujose pozicijose ir palaiko atsitraukiančias likusias ariergardo pajėgas.
Ariergardo veiksmai turi būti aktyvūs, ryžtingi ir suderinti su pagrindinėmis pajėgomis.

Ariergardas kariniame laivyne

Kariniame jūrų laivyne ariergardu vadinama laivyno kovinės rikiuotės galinė ar eskadros – laivų grupė, kuri juda atsitraukusi nuo pagrindinių pajėgų ir dengia iš užnugario. Bendroje laivyno ar eskadros rikiuotėje ariergardas paprastai sudarydavo trečdalį galinių jėgų.
Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų kariniai laivynai ariergardų nebenaudoja dėl pasikeitusių kovos jūroje būdų.