Vytautas Ribikauskas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vytautas Ribikauskas (g. 1944 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio raj.) – Lietuvos miškininkas.

Biografija

Užaugo Vilkaviškio rajone prie nedidelio durpyno, nuo mažens domėjosi gamta. 1962 m. Vilkaviškyje baigė vidurinę mokyklą. 1962–1970 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultete, kurį baigė apgindamas diplominį darbą apie paukščius: „Simanėliškių durpynas ir jo ornitofauna“.

1963–1966 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1969–1992 m. Dubravos miškų tyrimo stoties (vėliau eksperimentinės miškų urėdijos) Miško sėklininkystės centro inžinierius.

Dirbdamas miško sėklininkystės centre, atliko reikšmingus darbus tvarkant Lietuvos miškų ir veisiant miško sėklines plantacijas. 1972–1979 m. sudarė Lietuvos valstybinį pliusinių medžių rejestrą, peratestuodamas 556 medžius iš anksčiau atrinktų pliusinių medžių ir naujai atrinkdamas 922 pliusinius medžius. Sudarė visų šių medžių pasus ir kitą dokumentaciją.

1975–1977 m. jam vadovaujant išskirti 69 miško sėkliniai draustiniai, kurių bendras plotas 592,3 ha. Didelės apimties ir sudėtingi darbai atlikti ruošiant skiepijamąją medžiagą, auginant sodinukus miško sėklinėms plantacijoms.

Vadovaujant V. Rubikauskui įvairiais specialiais prietaisais 2110 kartų įlipta į pliusinius medžius imti skiepūglius ir rinkti kankorėžius, Lietuvos urėdijų miškų sėklinėms plantacijoms įveisti paskiepyta apie pusė milijono įvairių rūšių medelių. Pats V. Ribikauskas į pliusinius medžius yra lipęs beveik tūkstantį kartų, paskiepijęs dešimtis tūkstančių, daugiausiai spygliuočių, medelių. Jam teko pabuvoti ir Punios bei Prienų šilų aukščiausių eglių (42-45 m), Punios aukščiausių pušų (42 m), Degsnės milžinų maumedžių, kurių diametras beveik 1 m, o aukštis – 45-47 m, viršūnėse.

V. Ribikauskas tiesiogiai vadovavo pliusinių medžių klonų archyvų ir miško sėklinių plantacijų įveisimui Dubravos miškų tyrimo stotyje. 1972–1988 m. įveista 27,4 ha klonų archyvų (547 pušų, eglių ir maumedžių klonai) ir 32,2 ha plantacijų. Vadovavo sėklų rinkimui nuo atskirų klonų miško sėkliniuose draustiniuose ir sėklinėse plantacijose bei atskirose pušų ir eglių populiacijose bandomiesiems želdiniams įveisti. 1989 m. pradėti darbai antros kartos (pagal paveldimumą patikrintų palikuonių) miško sėklinių plantacijų įveisimui.

Nuo 1992 m., dirbdamas miškų atkūrimo, sanitarinės apsaugos ir medžioklės inžinieriumi, rūpinosi Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos miškų atkūrimu ypač sunkiu Lietuvos eglynams dėl masinės žievėgraužio tipografo invazijos periodu 1994–1996 m., kai plynai sanitariniais kirtimais iškirstus eglynų plotus teko atsodinti šimtuose hektarų.

Miško želdinių apsaugai nuo elninių žvėrių pažeidimo 1996 m. Dubravos miškų urėdijoje organizavo repelentų gamybą. Visoms Lietuvos miškų urėdijoms ir privatiems miškų savininkams kasmet čia pagaminama 50-60 tonų repelentų.

Visuomeninė veikla

Medžiotojas nuo 1961 m. Daug pastangų įdėjo į medžioklės ūkio tvarkymą. Nuo 1980 m. yra „Girionių“ medžiotojų būrelio valdybos, o nuo 1999 m. Kauno medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos narys. Nuo 1992 m. Kauno medžiotojų priėmimo ir atestavimo komisijos narys.

Nuo 1961 m. bendradarbiauja spaudoje. Pirmieji straipsneliai apie gamtą ir medžioklę išspausdinti žurnale „Mūsų gamta“, Vilkaviškio rajono laikraštyje „Pergalė“, „Valstiečių laikraštyje“. Daugiau straipsnių pradėjo spausdinti nepriklausomos Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose nuo 1994 m.

Už aktyvų bendradarbiavimą spaudoje 1996 ir 1998 m. apdovanotas Lietuvos miškininkų sąjungos padėkos diplomais. Pripažintas daugiausia per spaudą su visuomene ryšius palaikančiu miškų ūkio darbuotoju.