Vytautas Juozapaitis (1936)

Vytautas Juozapaitis
Gimė	1936 m. gruodžio 3 d. (87 metai) Pykuoliai, Šiaulių valsčius
Veikla	kompozitorius, dirigentas
Partija	1973 m. SSKP
Alma mater	1962 m. LSSR konservatorija

Vytautas Juozapaitis (g. 1936 m. gruodžio 3 d. Pykuoliuose, Šiaulių valsčius) – Lietuvos kompozitorius, dirigentas.

Biografija

Lankė Daušiškių pradžios ir Aukštelkės septynmetę mokyklą (abi Šiaulių raj.). 1953–1957 m. mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje (metus dėst. A. Tarvydo akordeono klasėje, o likusį laiką dėst. Bronės Beganskaitės choro dirigavimo klasėje). 1957–1962 m. choro dirigavimą studijavo LSSR konservatorijoje (vyr. dėst. Juozo Barausko klasė), vadovavo Vilniaus miesto mėgėjų chorams ir vokaliniams ansambliams. Baigęs studijas, trumpai dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. 1962 m. pabaigoje grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Muzikos redakcijos redaktoriumi, vėliau garso režisieriumi. 1964–1969 m. LSSR konservatorijoje studijavo kompoziciją (doc. Juliaus Juzeliūno klasė). 1970 m. priimtas į Lietuvos kompozitorių sąjungą.

1969 m. rudenį V. Juozapaitis įkūrė Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinį-vokalinį ansamblį „Armonika“ ir iki 1978 m. jai kūrybingai vadovavo (pats ansamblyje grojo armonika). Su ansambliu daug koncertavo Lietuvoje, taip pat Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje. Su vokaliniais ansambliais ir solistais „Armonika“ padarė daug fondinių įrašų Lietuvos radijui, išleido tris plokšteles. Įrašų ir koncertų programose dominavo paties vadovo sukomponuoti įvairūs kūriniai.

Prasidėjus Atgimimui, iš LSSR konservatorijos pedagogų ir kitų miesto atlikėjų subūrė naują vokalinį-instrumentinį ansamblį „Laduto“. Su juo irgi daug koncertavo Lietuvoje, taip pat Vokietijoje ir Estijoje. Su įvairiais atlikėjais nuolat koncertuoja savo šalyje, koncertavo Lenkijoje – Seinų ir Punsko lietuviams. Paminėtinos koncertų programos A. Vienažindžio „Tada aš laimingas“, A. Baranausko „Dievo rykštė ir malonė“, „…Ir juokiamės pro ašaras“ ir kt.

V. Juozapaitis žinomas kompozitorius, sukūrė daug instrumentinių ir vokalinių kūrinių. Tai 5 simfonijos, 7 styginių kvartetai, sonatos ir koncertai įvairiems instrumentams, kūriniai pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrams bei ansambliams, kompozicijos atskiriems instrumentams, muzika vaikams. Kompozitorius sukūrė nemažai solo ir choro dainų, oratorijas „Žemė. Žmogus. Tėvynė“ ir „Tu, ąžuole, tu, vėtralauži“, dainų ciklus chorams „Dangus toksai aukštas“ ir „Trys psalmės“, vokalinius ciklus balsui ir fortepijonui „Gyvulėlių skraidymas“, „Nuostabus dalykas – gyventi“, „Keturios akvarelės“, „Žvelgiu į dangų“, „Prisikėlė tėvynė“, „Mano senelio pasakos“, operą „Čičinskas“. Parengė ir išleido Antano Baranausko kūrybos rinktinę „Artojų giesmės šventos“ (1995 m.), sukomponavo Martyno Mažvydo 1547 m. išleistoje pirmojoje lietuviškoje knygoje „CATECHISMUSA prasty szadei“ paskelbtas melodijas „PRADESTYSE giesmės šventos“. Pirmą kartą šios giesmės atliktos 1996 m. birželio 23 d. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, o 1997 m. išleista ir audiokasetė.

V. Juozapaitis dirba ir visuomeninį darbą. Padeda organizuoti dainų šventes ir kitus kultūrinius renginius. Buvo 1975, 1980 ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių, taip pat ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje liaudiškų kapelų vyr. dirigentas. Dainų šventėse ir kituose kultūriniuose renginiuose dirigavo ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Kėdainiuose, Trakuose, Tauragėje. 1986 m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, jis apdovanotas Stasio Šimkaus, Jono Švedo, Juozo Naujalio ir kitokiomis premijomis. Jo brolis Jurgis Juozapaitis irgi žinomas kompozitorius.

Šaltiniai

1. http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Asmenys/juozap.lt.htm 2008-12-31 iš Wayback Machine projekto.
2. http://www.mic.lt/lt/classical/persons/info/juozapaitisvytautas
3. Arvydas Karaška. Vytautas Juozapaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 150
4. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.