Šis straipsnis apie kaimą Kėdainių rajone Apie kaimą Prienų rajone skaitykite straipsnyje Vincentava Prienai Vincentava

Šis straipsnis apie kaimą Kėdainių rajone. Apie kaimą Prienų rajone skaitykite straipsnyje Vincentava (Prienai).

Vincentava

Vincentava

55°11′13″š. pl. 23°38′53″r. ilg. / 55.187°š. pl. 23.648°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kėdainių rajono savivaldybė

Seniūnija

Josvainių seniūnija

Gyventojų

35

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Vincentavà
Kilmininkas:	Vincentãvos

Istoriniai pavadinimai

rus. Винцентово, lenk. Wincentowo

Vincentava – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 4 km į vakarus nuo Skaistgirių. Šalia kaimo praeina A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , o per kaimą – kelias Būdai–Skaistgiriai–Vincentava . Į šiaurę nuo Vincentavos dunkso Juodgirio miškas, o pietuose teka Žvaranta (Žąsino intakas). Viena dalis dabartinio Vincentavos kaimo priklauso Josvainių seniūnijai (priklauso Skaistgirių seniūnaitijai), kita dalis – Pernaravos seniūnijai.

Istorija

nurodyta, jog egzistavo trys gyvenvietės vardu Vincentava, dvi Ariogalos valsčiuje, viena Vilkijos valsčiuje. Ariogalos valsčiuje buvo „Vincentava“ bei „Būda Vincentava”, kurias 1869 m. pavaldėjo Benediktas Henrikas Tiškevičius. Vilkijos Vincentavos žemę valdė keletas bajorų giminių.

Pagal Kauno gubernijos 1892 m. inventoriaus knygą, Vilkijos valsčiuje – Vincentavos viensėdis (8 gyv.) bei Vincentavos okolica (80 gyv.), Ariogalos valsčiuje – Vincentavos viensėdis (20 gyv.).

Anot 1893 m. Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinio žodyno VIII t., Vincentavos buvo dvi – bei Vincentavos okolica. Vincentavos okolicoje bajorai Bogušai valdė 20 dešimtinių, Kobeckai – 3. Šukevičiai – 150 Vincentavos bei Ramonų okolicose.

Nurodo 1903 m. Žemaičių vyskupijos parapijų inventorius, kad Čekiškės parapijoje radosi Vincentavos okolica, o Pernaravos parapijoje buvo „Rudakių būda arba Vincentava” (Рудацкия буды или Винцентово).

Pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą buvo du viensėdžiai Vincentavos pavadinimu. Vienas Vincentavos viensėdis priklausė Pernaravos valsčiui, jame buvo 3 kiemai, 27 gyventojai. Kitas priklausė Čekiškės valsčiui. Jame buvo 16 kiemų, 124 gyventojai.

1925 m. Žemės Reformos Departamento parceliacijos skyriaus dokumentuose, Pernaravos valsčiuje buvo palivarkai „Vincentavos I“ bei „Vincentavos II“, kurie anksčiau priklausė Benediktui Jonui Tiškevičiui, o Čekiškės valsčiuje buvo didesnis „Vincentavos k.“.

1950–1953 m. Vincentavos apylinkės centras.

Nuo seno gyveno lietuviai ir lenkai Vincentavoje. Bajorai bei daugelis valstiečių kalbėjo lenkiškai, tačiau XX a. pradžioje tik trys šeimos buvo lenkai.

Apie gyvenimą tarp Vincentavos bei netolimųjų kaimų lenkų 1940 m. parašė Lenkijos karys ir pabėgėlis Stanisław Nienałtowski knygoje „Wschodnie losy Polaków“ (Lenkų rytų likimai).

Gyventojai

1845 m. Vincentavos dalyje, kuri priklausė Čekiškės valsčiui, gyveno 36 Čekiškės parapijiečiai.

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

124

151

134

80

52

53

45

35

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
„Dėl Kėdainių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas“. 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. TS-352. Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
http://kresy.genealodzy.pl/gub_wil_87/kowno_wlasc.html
Wincentowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 544 psl. (lenk.)
Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas, fondo Nr. 1250, apyrašo 4, b. 500: Pernaravos vls. Vincentavos I-o ir II-o, Pagojo plv. ir kt. 1. Palivarkų ir Užimtinės sklypo, buvusio Tiškevičiaus B. nuosavybėje, parceliacijos planas (1:5000) 2. Pagojo palivarko su Vincentavos vienkiemio savininku Paulikaičiu St. pasikeitimo žemėmis planas (1:5000) 3. Eksplikacija.
Sawaniewska-Mochowa Zofia, Zielińska Anna (2007), Dzidzictwo kultury szlacheckiej na byłych Kresach północno-wschodnich Rzeczypospolitej. Ginąca część kultury europejskiej, Warszawa: Instytut Slawistyki PAN, Slawistuczny Ośrodek Wydawniczy
http://archiwum2000.tripod.com/489/iwaszk.html
Wiesław Myśliwski: Wschodnie losy Polaków / Tom 3. Łomża: „Stopka“ 1991.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Voskaičiai – 3 km

Pesliškės – 2 km

Šaravai – 3,5 km
Skaistgiriai – 4 km

Langakiai – 4,5 km

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas“. 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. TS-352. Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.

[3] ttp://kresy.genealodzy.pl/gub_wil_87/kowno_wlasc.html

[4] Wincentowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 544 psl. (lenk.)

[5] Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas, fondo Nr. 1250, apyrašo 4, b. 500: Pernaravos vls. Vincentavos I-o ir II-o, Pagojo plv. ir kt. 1. Palivarkų ir Užimtinės sklypo, buvusio Tiškevičiaus B. nuosavybėje, parceliacijos planas (1:5000) 2. Pagojo palivarko su Vincentavos vienkiemio savininku Paulikaičiu St. pasikeitimo žemėmis planas (1:5000) 3. Eksplikacija.

[6] Sawaniewska-Mochowa Zofia, Zielińska Anna (2007), Dzidzictwo kultury szlacheckiej na byłych Kresach północno-wschodnich Rzeczypospolitej. Ginąca część kultury europejskiej, Warszawa: Instytut Slawistyki PAN, Slawistuczny Ośrodek Wydawniczy

[7] ttp://archiwum2000.tripod.com/489/iwaszk.html

[8] Wiesław Myśliwski: Wschodnie losy Polaków / Tom 3. Łomża: „Stopka“ 1991.

[9] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[12] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[13] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[15] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.