55 10 š pl 23 31 r ilg 55 16 š pl 23 52 r ilg 55 16 23 52 Čekiškės valsčiusLaikotarpis XIX a 1950 m Apytikrė valsčiaus v

55°10′š. pl. 23°31′r. ilg. / 55.16°š. pl. 23.52°r. ilg. / 55.16; 23.52

Čekiškės valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Čekiškė

Lietuva
	Kauno apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kauno apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kauno apskritis (1944–1948) Vilkijos apskritis (1948–1950)

Čekiškės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kauno. Centras – Čekiškė.

Istorija

Įkurtas XIX a. pradžioje, XIX a. viduryje jau nebebuvo, atkurtas po I pasaulinio karo. 1944 m. gruodžio 17–21 d. NKVD 3-ojo pasienio pulko batalionas Baukių, Juodaičių, Vosbutų kaimuose ir Butkiškėje sudegino 46 sodybas ir nužudė 56 žmones. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (5 apylinkės) ir Vilkijos rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923	240	7405	1505
1932 m.	195	7405		10 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	254			10 apylinkių

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Butkiškė	Butkiškės seniūnija	Butkiškės apylinkė
Čekiškė	Čekiškės seniūnija	Čekiškės apylinkė
Daugeliškiai	Daugėliškių seniūnija	Daugeliškių apylinkė
Eikščiai	Aikščių seniūnija	Eikščių apylinkė
Gučkampis	Gučkampių seniūnija	Gučkampio apylinkė
Kilova	Kilovos seniūnija	Kilovos apylinkė
Lebedžiai	Lebedžių seniūnija	Lebedžių apylinkė
Šlapučiai	Šlapučių seniūnija	Šlapučių apylinkė
Vincentava	Vincentavos seniūnija	Vincentavos apylinkė
Vosbutai	Vozbutų seniūnija	Vosbutų apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	10 apylinkių

Gyvenvietės

Valsčiaus gyvenvietės:

kaimai: Antvejų, Antkalnių, Aukštakalnių (bažnytk.), Ažulės, Baukių, Besmerčių, Butkiškės, Burlokiškės, Čekiškės, Čižiūnų, Daugeliškių, Dokalų, Dukelių, Eikščių, Gučkampio, Išlastakių, Jotautų, Joteikių, Jurgiškių, Kairių, Kilovos, Kruvandų, Kunigiškių, Langokų, Leberviškių, Lebedžių, Lučūnų, Malupių, Mileikių, Muraviankos (bažnytk.), Nojeniukų, Paliūnio, Padubysio, Pabalių, Paupstalio, Paskistuonių, Plikių, Radviliškių, Ramonų, Skubų, Smalininkų, Survilų, Šolių, Šlapučių, Šliakečių, Užbalių, Vaitkūnų, Voskaičių, Vozbutų, Žardiškių;
dvarai ir palivarkai: Alfredavos, Aukštakalnių, Aukštadvario, Butkiškės (Survilų), Čekiškės, Čižiūnų, Dratkalnio, Janogrado, Kilovos, Laučinių, Marčinavos (Kiaulininkų), Palazdonio, Prienų, Ringos, Severinavo, Skubų, Survilų.

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1923	Tirkiliškiai	Viktoras Butkus, kunigas	1993
1924	Pagiriai	Kazys Grigas, tautosakininkas	2002
1928	Barsukinė	Mečislovas Sakalauskas, fotografas	2023

Šaltiniai

Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 570 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 577 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 188
Čekiškės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1065 psl.

[1] Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289.

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 570 psl.

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 577 psl.

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 188

[8] Čekiškės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1065 psl.