Viliūnai vok WilluhnenViliūnai54 47 52 š pl 22 39 13 r ilg 54 7978 š pl 22 6537 r ilg 54 7978 22 6537 Viliūnai Laiko juo

Viliūnai vok. Willuhnen
Viliūnai 54°47′52″š. pl. 22°39′13″r. ilg. / 54.7978°š. pl. 22.6537°r. ilg. / 54.7978; 22.6537 (Viliūnai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Viliūnai (vok. Willuhnen) – buvęs bažnytkaimis Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities teritorijoje, 1 km nuo Viliūnų ežero, 10 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 19 km į pietryčius nuo Lazdynų.

Istorija

Tikėtina, kad kaimo pradininkas – 1595 m. prie Viliūnų ežero minimas naujakurys Wellon. Nuo 1612 m. veikė pradinė mokykla.1621 m. įsteigta evangelikų liuteronų parapija ir pastatyta pirmoji bažnyčia, 1893–95 m. pastatyta nauja, plytinė bažnyčia. Katalikai iki 1930 m. priklausė Bildviečių parapijai, vėliau – naujai įkurtai Šilėnų parapijai.

Po 1709–11 m. maro atkelta kolonistų. 1736 m. buvo 3 kolonistų ir 1 lietuviškai kalbanti šeima. 1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Diržkiemio valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Vilūnų valsčiui.

1856 m. per Viliūnus nutiestas Pilkalnio-Širvintos plentas, 1901 m. – siaurasis geležinkelis, įrengta geležinkelio stotelė. Turėjo paštą, mokyklą, valsčiaus įstaigą.1928 m. prie kaimo bendruomenės prijungta Viliūnų dvaro apygarda.

1914 m. rugpjūtį buvo užimtas ir apgriautas Rusijos imperijos kariuomenės. 1944 m. rudenį nuo Širvintos pusės puolanti Raudonoji armija sustojo ties Viliūnais. Fronto linija išsilaikė iki 1945 m. sausio 16 d., kai Raudonoji armija Viliūnus užėmė. Po karo trumpą laiką buvo gyvenamas ir pervadintas Izmailovu (rus. Измайлово), kitais duomenimis – sugriautas, sudegintas, negyvenamas ir nepervadintas. Sovietmečiu buvo didelio karinio poligono viduryje. Nuo 2008 m. buvusio bažnytkaimio teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei.

Bažnyčia ir parapija

Evangelikų liuteronų parapija įsteigta 1621 m., tais pačiais metais pastatyta ir pirmoji bažnyčia. 1748 ir 1890 m. nukentėjo nuo gaisro, trenkus žaibui. 1893–95 m. pastatyta nauja neoromaninio stiliaus bruožų turinti plytinė bažnyčia su 48 m aukščio keturkampiu bokštu ir 4 smailiais bokšteliais bokšto kampuose. Bažnyčia tapo gyvenvietės simboliu, buvo iš tolo matoma ir laikoma viena gražiausių Pilkalnio apskrityje. Sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu 1944–45 m., išlikusios tik pamatų liekanos.

Iki 1709–11 m. maro kunigavo ir 2 kunigai lietuviškomis pavardėmis. Vienas iš jų, Johannas Donalitius, Vaclovo Biržiškos manymu, galėjo būti Kristijono Donelaičio giminaičiu.

Parapija 1848 m. turėjo 5305 narius, iš jų 1080 (20,4 %) kalbėjo lietuviškai. 1870 m. lietuviškai kalbančiųjų liko 15,5 %, 1878 m. – 9,9 %, 1897 m. – 5,7 %, 1912 m. – tik 40 (0,9 %). Iki XX a. pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis, XX a. pradžioje lietuviškos pamaldos liko tik vasarą.1925 m. turėjo 4417 narių, 1939 m. parapijai priklausė 32 kaimo bendruomenės:

Pavadinimas lietuviškai	Vokiškai	Vokiškai nuo 1938 m.
Bildžiai	Bilden
Buliai	Bühlen
Diržkiemis	Dörschkehmen	Derschau (Ostpr.)
Endrūnai	Endruhnen	Bruchlage
Erubiškiai	Erubischken	Hopfendorf (nuo 1929 m.)
Gireliškiai	Girrehlischken	Jägerswalde (nuo 1928 m.)
Grumbkaukaičiai	Grumbkowkeiten	Grumbkowsfelde (nuo 1928 m.)
Jokšai	Jogschen	Seehuben
Juodeglynai	Jodeglienen	Moosheim
Juodžiai	Jodszen, Ksp. Willuhnen	Kleinhildesheim
Kailiai	Kailen
Kiaušiai (dalis: be Žardelių dvaro)	Kiauschen	Wetterau
Kiečiai	Kötschen	Köschen
Krušynėliai	Kruschinehlen	Frankenreuth
Kruzai	Krusen
Kuzmai	Kusmen	Kreuzhöhe
Lenkčiai	Lengschen	Moorwiese
Lindikai	Lindicken
Naujienai	Naujehnen	Rothfelde (Ostpr.)
Opšriūtai	Abschruten, Ksp. Willuhnen	Schruten
Patilžiai	Patilszen	Insterwalde (nuo 1931 m.)
Paulikai	Paulicken
Pavydlaukiai	Pawidlaugken	Bruchdorf
Pečlaukiai	Pötschlauken	Peterort
Plyniai	Paplienen	Walddorf (nuo 1928 m.)
Račiai	Radszen, Ksp. Willuhnen	Grabenbrück
Stobriai	Stobern
Varnakalniai	Warnakallen	Krähenberge
Venckai	Wensken
Viliūnai	Willuhnen
Vingriai	Wingern
Žydžiai	Szieden	Schieden (nuo 1936 m.)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

194

193

278

289

Be to, Viliūnų dvare 1905 m. buvo 93, 1910 m. - 98 gyventojai.

Šaltiniai

Viliūnai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
Žydžiai, GenWiki vok.
B.Kviklys, Mūsų Lietuva, T.4, p.752. Bostonas, Lietuvių Enciklopedijos leidykla, 1968
www.bildarchiv-ostpreussen.de vok.
Viliūnai, GenWiki vok.
Viliūnai, Ostpreussen.net vok. 2020-09-23 iš Wayback Machine projekto.
Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis vok.
Viliūnų dvaras, GenWiki vok.

[MLE-1] Viliūnai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

[2] Žydžiai, GenWiki vok.

[ML-3] B.Kviklys, Mūsų Lietuva, T.4, p.752. Bostonas, Lietuvių Enciklopedijos leidykla, 1968

[4] www.bildarchiv-ostpreussen.de vok.

[GW-5] Viliūnai, GenWiki vok.

[6] Viliūnai, Ostpreussen.net vok. 2020-09-23 iš Wayback Machine projekto.

[7] Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.

[8] www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis vok.

[9] Viliūnų dvaras, GenWiki vok.