Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Carex microglochin | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Viksva šerpetūnė ( Carex microglochin) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Carex microglochin , 1803 |
Viksva šerpetūnė (Carex microglochin) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.
Morfologija
Daugiametis, 5– 20 cm aukščio augalas, išauginantis siūliuką šakniastiebį su trumpomis palaipomis. Stiebai beveik cilindriški, švelnūs, dažniausiai trumpesni už lapus. Lapai 2– 5, 1– 6 cm ilgio apatinėje stiebo dalyje susitelkę, atsilošę, standoki, šeriški, išilgai susisukę, o 8– 1 mm pločio, jų pakraštys švelnus, viršūnė buka, pamatinės makštys rudos. Žiedynas 0,5– 1 cm ilgio, iš pradžių, kiaušiniška, tanki vėliau reta su atsilošusiais maišeliais varpa. Kuokeliniai žiedai 5– 6, susitelkę varpos viršūnėje; jų pažiedės lancetiškos. Piestelinių žiedų 5– 12, žemiau varpoje susitelkę; jų pažiedės kiaušiniškos arba pailgos, smailios ar apybukės apie 3 mm ilgio ir 1,5 mm pločio rudos su balsvu pakraščiu ir žaliu ruoželiu per vidurį, žiedams peržydėjus, nukrinta. Maišeliai lancetiškai kūgiški, 3– 5 mm ilgio iš abiejų pusių iškilūs iš pradžių žalsvai gelsvi, vėliau šviesiai rudi horizontalūs arba žemyn nusvirę neryškiai gysloti, jų pamatas apskritas, snapelis gana ilgas, viršūnėje vamzdiškas iš jo kyšo apie 2 mm ilgio plonas, standus, dažnai šiek tiek lenkta viršūne, šeriškas priedėlis (rudimentinė vyriškojo žiedyno ašis). Liemnėlis trumpesnis už maišelį. Vaisiai pailgi, apie 2 mm ilgio.
Augavietės
Auga žemapelkėse, pelkėtose pievose, tarpinių pelkių liūnuose, upelių pakrantėse, miško aikštelėse, pamiškėse.
Paplitimas Lietuvoje: labai retas. Žinomas iš Kairėnų (Vilniaus raj.).
Bendras paplitimas: Grenlandija, Islandija, Škotija, Skandinavija, europinės Rusijos dalies arktiniai ir šiaurės vakarų rajonai, Kaukazas, Sibiras, Vidurinė Azija, Š. Amerika. Auga tundrų zonoje ir kalnuose – kalnų tundrų bei alpinėje juostoje. Priklauso arktiniams – alpiniam floros elementui.
Literatūra
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris