Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Valerijus Čkalovas

Gimė	1904 m. vasario 2 d. Vasiliovo, Nižnij Novgorodo gubernija, Rusijos imperija
Mirė	1938 m. gruodžio 15 d. (34 metai) Maskva, Rusijos TFSR, SSSR
Tautybė	rusas

Veikla	lakūnas

Vikiteka	Valerijus Čkalovas

Valerijus Pavlovičius Čkalovas (rus. Валерий Павлович Чкалов; 1904 m. vasario 2 d. – 1938 m. gruodžio 15 d.) – sovietų lakūnas bandytojas, Tarybų Sąjungos didvyris.

Biografija

Valerijus Čkalovas gimė 1904 metų sausio 20 (vasario 2 d.) dieną Vasiliovo kaime (dabar Nižnij Novgorodo srities Čkalovsko miestas). Gimtajame kaime baigė pradinę mokyklą. Čerepoveco amatų mokykloje mokėsi tekintojo specialybės. Tačiau jau po metų Valerijus grįžo namo ir pradėjo dirbti žemkasėje pečkuriu.

1919 pradėjo tarnauti raudonarmiečiu. Iki 1921 metų dirbo Nižnij Novgorodo 4-ajame aviaparke lėktuvų surinkimo ir remonto šaltkalviu. Tais pačiais metais už puikią tarnybą pasiųstas į Jegorjevsko aviacijos teorinę mokyklą. 1923 metais baigė Jegorjevo KOP karinę – teorinę mokyklą, 1923 metais – Borisoglebsko karo aviacijos mokyklą, 1924 metais – Maskvos aukštojo pilotažo mokyklą ir Serpuchovo aukštąją oro mūšio, šaudymo ir bombų mėtymo mokyklą. Tarnavo KOP dalyse Leningrade ir Brianske. 1927 metais vedė mokytoją iš Leningrado Olgą Orechovą. 1928 metais dėl lėktuvo avarijos atleistas iš kariuomenės ir nuteistas 1 metams laisvės atėmimo. 1929 metų spalio mėnesį patenkintas malonės prašymas. 1929–1930 metais dirbo instruktoriumi Leningrado aviacijos klube.

Nuo 1930 metų jis vėl tarnavo kariuomenėje. 1930–1933 metais KOP MTI lakūnas – bandytojas. 1930–1931 metais dalyvavo naikintuvo I-5 valstybiniuose bandymuose, 1931–1932 metais V. Vachmistrovo „Grandies“ bandymuose (TB-1 ir du I-4 naikintuvai ant sparnų). 1933 metais išleistas į atsargą. Per visą laiką Čkalovas išbandė virš 70 lėktuvų tipų (I-15, I-16, I-180, VIT-2, NV-1), sukūrė naujas aukštojo pilotažo figūras: kylantį sraigtą ir sulėtintą „statinę“.

Nuo 1933 metų dirbo N. Polikarpovo KB ir aviacijos gamyklos Nr. 39 lakūnu bandytoju. Jis bandė I-14, I-15, I-16 naikintuvus.

1936 metų liepos 20 d.–22 dienomis lėktuvu ANT-25 (antrasis pilotas G. Baidukovas, šturmanas – A. Beliakovas) nenusileisdamas iš Maskvos per Arkties vandenyną ir Petropavlovsko-Kamčiatską nuskrido į Udd salą (dabar – Čkalovo sala Amūro ištakose). Per 56 valandas 20 minučių nuskrietas nuotolis – 9374 km. Už šį skrydį 1936 metų liepos 24 dieną jam suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

1937 m. birželio 18 d.–20 dienomis lėktuvu ANT-25 (antrasis pilotas G. Baidukovas, šturmanas A. Beliakovas) nenusileisdamas iš Maskvos per Šiaurės ašigalį nuskriejo į Vankuverį (JAV Vašingtono valstija). Per 63 valandas 16 minučių įveikė 8504 kilometrus. Po šios skrydžio tęsė bandytojo darbą N. Polikarpovo KB, bandė VIT-1 ir VIT-2 lėktuvus.

Gyveno Maskvoje. Žuvo 1938 m. gruodžio 15 d. Pamaskvės aerodrome bandydamas nutupdyti eksperimentinį Polikarpovo lėktuvą I-180. Tai buvo pirmasis naujojo lėktuvo skrydis. Jis buvo rengiamas skubotai, todėl Polikarpovas net atsisakė pasiraštyti aktą apie lėktuvo tinkamumą skrydžiui. Vietoje jo tai padaręs D. Tomaševičius buvo areštuotas.

V. Čkalovo mirtį gaubia įvairios legendos – teigiama, kad jo mirtis galėjo būti organizuota Berijos ar Ježovo, kuris lakūno žūties metu jau buvo pašalintas iš Vidaus reikalų komisariato vadovo posto.

Atminimas

Lakūnas palaidotas Maskvoje, Kremliaus sienoje. Jo vardu pavadinti miestai Rusijos Nižnij Novgorodo ir Tadžikistano Chudžanos srityse, aukštoji karo aviacijos mokykla Orenburge, Centrinis aeroklubas, aviacijos gamyklos Taškente ir Novosibirske. Vankuveryje (JAV Vašingtono valstija) yra Čkalovo gatvė. Nuo 1938 iki 1957 metų Orenburgas vadintas Čkalovo vardu.