Vaitikaičiai vok Woitekaten OstfurtVaitikaičiai54 58 29 š pl 22 35 52 r ilg 54 9746 š pl 22 5977 r ilg 54 9746 22 5977 V

Vaitikaičiai vok. Woitekaten, Ostfurt
Vaitikaičiai 54°58′29″š. pl. 22°35′52″r. ilg. / 54.9746°š. pl. 22.5977°r. ilg. / 54.9746; 22.5977 (Vaitikaičiai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Vaitikaičiai (vok. Woitekaten, nuo 1938 m. Ostfurt) – Tulpininkų (Zarečnojės) gyvenvietės dalis Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 7 km į šiaurės rytus nuo Lazdynų, 11 km į pietus nuo Smalininkų, prie Šešupės.

Istorija

Buvo vienas senesnių kaimų Pilkalnio apskrityje. Įkurtas činšininko Woiticus, kuris 1564 m. atsiskyrė nuo senesnio Jotijos (Hinder Jathia) kaimo. 1580 m. jau minimi Vaitikaičiai (Woytickaytzen). Po 1709–1710 m. maro kaimas išvengė didžiosios vokiškosios kolonizacijos: 1728–1845 m. mokesčių mokėtojų sąrašuose minimų ūkininkų pavardės – vien lietuviškos: Matzullatis, Martinaties, Kodaties, Kischatis, Lappinnatis, Schlecksnies, Schlopskies, Szillatis, Blosatis, Auschkatis, Dedelatis ir kitos. 1785 m. Vaitikaičiai buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 6 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais), 1823 m. – 6 sodybų kaimas su 46 gyventojais. 1854 m. Vaitikaičiuose buvo 3 gyvenamieji pastatai ir 85 gyventojai.

Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Vaitikaičiuose buvo 15 sodybų, 103 gyventojai, iš jų – 46 lietuviai (45 %, 10 katalikų). XIX a. kaime buvo vėjo malūnas. Tarpukariu veikė perkėla per Šešupę, už Šešupės plytėjo Vieškalnių giria, į šiaurę nuo kaimo – Trapėnų-Lubėnų giria. Iš jos Šešupėn tekėjo Kampupio upelis.

Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Sovietmečiu kaimas prijungtas prie Tulpininkų (Zarečnojės) gyvenvietės. 1946–2008 m. buvo Chlebnikovo apylinkėje, nuo 2008 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

103

107

149

134

Šaltiniai

Vasilijus Safronovas, Vaitikaičiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-10.
Woitekaten, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 185. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T–Z), p. 181. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 432. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 228, 229. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-10.
Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-10.

[1] Vasilijus Safronovas, Vaitikaičiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-10.

[Spehr-2] Woitekaten, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .

[3] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 185. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).

[4] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 5 (T–Z), p. 181. Kümmel, Halle, 1823 (vok.)

[5] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 432. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)

[6] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 228, 229. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).

[7] Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-10.

[8] Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-10.