VP:NEPAPRASTI

: VP:VERI

Čia aprašytos Vikipedijos taisyklės, galiojančios visiems Vikipedijos dalyviams. Taisyklės gali būti keičiamos tik .

Vikipedijoje patikrinamumas reiškia, kad bet kuris straipsnio skaitytojas, naudojantis enciklopediją, gali patikrinti (verifikuoti), ar informacija yra gaunama iš . lemia anksčiau publikuota informacija, o ne redaktorių įsitikinimai, nuomonės, patirtis ar . Net jei esate tikri, kad kažkas yra tiesa, ta informacija privalo būti publikuota patikimame šaltinyje, kad galėtumėte tuos teiginius ar informaciją panaudoti straipsnyje. Jei patikimi šaltiniai prieštarauja vienas kitam, laikykitės ir pateikite tų šaltinių pozicijas, suteikiant kiekvienai pusei .

Visa medžiaga pagrindinėje Vikipedijos erdvėje (įskaitant ne tik straipsnius, bet ir antraštes bei sąrašus) turi būti patikrinama. Teiginiai, kurie kelia abejonių ar, tikėtina, kad gali kažkam kelti abejonių ateityje, privalo būti tiesiogiai pagrįsti nuorodomis į patikimus šaltinius. Nedelsdami pašalinkite ginčytiną medžiagą apie , jei ji nėra pagrįsta šaltiniais.

Norėdami sužinoti, kaip remtis šaltiniais ir rašyti citatas, žr. gaires apie . Patikrinamumas, ir yra kertinės Vikipedijos taisyklės. Jos kartu nustato esminius principus, pagal kuriuos rašomas straipsnių turinys, todėl redaktoriai turėtų gerai suprasti pagrindinius šių trijų taisyklių aspektus. Straipsniai taip pat privalo atitikti .

Įrodymo našta

: VP:NAŠTA

Plakatas su Vikipedijos žymės anglišku atitikmeniu. Maršas už mokslą, Kalifornija, 2017 m.

Visas turinys turi būti patikrinamas. Įrodymo našta tenka straipsnio redaktoriui, kuris prideda arba atstato anksčiau ištrintą straipsnio medžiagą. Reikalavimas yra patenkinamas įterpiant , kuri tiesiogiai pagrįstų pridedamą turinio dalį.

Naudodami įterpiamas išnašas pateikite patikimus ir anksčiau paskelbtus šaltinius šiai informacijai:

• visai medžiagai, kurios patikrinamumas sukėlė abejonių ir buvo užginčytas;
• visai medžiagai, kuri gali kažkam kelti abejonių ir būti užginčyta;
• visai ginčytinai medžiagai apie gyvų ar neseniai mirusių asmenų biografijas;
• visoms citatoms, t. y. tikslioms ištraukoms iš teksto, kalbos ir pan.

Cituojamas šaltinis turi aiškiai paremti straipsnyje pateiktą medžiagą. Aiškiai nurodykite šaltinį, idealiu atveju nurodykite puslapio numerį ar numerius, nors kartais gali būti tinkamas ir skyrelis, skyrius ar kūrinio dalis. Daugiau informacijos, kaip tai padaryti, .

Bet kokia medžiaga, kurioje nėra įterptų nuorodų į patikimus šaltinius, kurie tiesiogiai pagrindžia išdėstytą informaciją, gali būti pašalinta ir neturėtų būti atkurta be tiesioginės nuorodos į patikimą šaltinį. Ar arba kaip greitai tokia medžiaga turėtų būti pašalinta, priklauso nuo medžiagos ir bendros straipsnio būklės. Kai kuriais atvejais redaktoriai gali prieštarauti, jei šalinate medžiagą nesuteikdami jiems laiko pateikti nuorodų į šaltinius. Kaip kompromisą apsvarstykite galimybę pridėti žymą, jog . Spekuliatyvūs, gandų lygio teiginiai gali ir turi būti šalinami iškart be jokių žymėjimų, o atstatyti gali būti tik su nuoroda į patikimus šaltinius.

Nepalikite straipsnyje medžiagos be šaltinio arba su nepakankamais šaltiniais, jei tai gali pakenkti gyvų asmenų reputacijai; taip pat nekelkite tokios medžiagos į aptarimų puslapį.

Patikimi šaltiniai

: VP:ŠLT

Pagrindinis straipsnis – .

Kas laikoma patikimu šaltiniu

Cituojamas šaltinis Vikipedijoje dažnai yra konkreti teksto dalis, pvz. trumpas straipsnis arba knygos puslapis. Tačiau, redaktorių diskusijose, žodis „šaltinis“ turi keturias susijusias reikšmes:

• Pats kūrinys, pvz. knyga, kronika ir panašūs veikalai;
• Kūrinio autorius, pvz. rašytojas, žurnalistas, mokslininkas ir kiti;
• Leidinys, pvz. laikraštis, mokslinis žurnalas ir panašiai;
• Leidykla ar leidėjas, pvz. Lietuvių enciklopedijos leidykla ar Harvard University Press.

Visi jų gali turėti įtakos patikimumui.

Straipsniai grindžiami patikimais, , paskelbtais šaltiniais, turinčiais gerą reputaciją faktų tikrinimo ir tikslumo požiūriu. Šaltinių medžiaga turi būti publikuota, o to apibrėžimas Vikipedijos tikslams yra: kokia nors forma, prieinama visuomenei. Nepublikuota medžiaga nelaikoma patikima. Naudokite šaltinius, kurie tiesiogiai patvirtina straipsnyje pateiktą medžiagą ir atitinka pateiktus teiginius. Šaltinio tinkamumas priklauso nuo konteksto. Būkite ypač atsargūs su šaltiniais rašant turinį apie gyvus asmenis arba mediciną.

Jei yra, akademiniai ir recenzuojami (t. y. kitų akademikų peržiūrėti) leidiniai paprastai yra patikimiausi šaltiniai tokiomis temomis kaip istorija, medicina ir mokslas. Redaktoriai taip pat gali naudoti medžiagą iš patikimų ne akademinių šaltinių, ypač jei ji pateikiama vyraujančiuose leidiniuose. Kiti patikimi šaltiniai:

• Universitetinio lygio vadovėliai;
• Respektabilių leidyklų išleistos knygos;
• Vyraujantys žurnalai, įskaitant specializuotus;
• Respektabilūs laikraščiai.

Tie patys kriterijai taikomi internetiniams leidiniams bei žiniasklaidai.

Laikraščių bei žurnalų nuomonių sritys ir tinklaraščiai

Kai kurie laikraščiai, žurnalai ir žiniasklaidos priemonės talpina nuomonių sritį arba tinklaraščius. Tai gali būti priimtini šaltiniai, jei autoriai yra profesionalai. Tačiau naudokite juos atsargiai, nes tinklaraščiams ir publikuotoms nuomonėms gali būti netaikomi įprasti žiniasklaidos faktų ir tikslumo tikrinimo standartai. Jei žiniasklaidos priemonė paskelbia nuomonę, priskirkite teiginį autoriui, pvz. „Jonas Jonaitis teigė ...“. Niekada nenaudokite po straipsniais parašytų internetinių komentarų kaip šaltinių, nesvarbu kas juos parašė.

Šaltiniai, kurie dažniausiai nėra patikimi

Abejonių keliantys šaltiniai

Abejotini šaltiniai yra tie, kurie turi prastą reputaciją faktų tikrinimo ar tikslumo požiūriu; neturi realios redakcijos su aukštais žurnalistikos standartais arba redaktorių – srities specialistų; arba turi akivaizdų .

Tokie šaltiniai apima svetaines ir publikacijas, išreiškiančias nuomones, kurios kitų šaltinių būtų plačiai laikomos kaip reklaminės, ekstremistinės arba kurios remiasi paskalomis, gandais ar tiesiog asmenine nuomone. Abejotini šaltiniai gali būti naudojami tik kaip medžiaga apie pačius subjektus, pvz. straipsniuose apie asmenis ar organizacijas, kur aprašoma, kokia veikla šie subjektai užsiima; žr. skyrelį žemiau.

Savarankiškai išleisti leidiniai

Kiekvienas gali sukurti asmeninį tinklalapį, savarankiškai išleisti knygą arba teigti, kad yra kokios nors srities ekspertas. Dėl to savarankiškai išleistos knygos, patentai, asmeninės svetainės, asmeniniai arba grupiniai tinklaraščiai (kurie skiriasi nuo aukščiau aprašytų nuomonių skyrelių žiniasklaidoje), interneto forumai, socialinių tinklų įrašai ir kita savarankiškai publikuota medžiaga yra iš esmės nepriimtina kaip šaltiniai.

Savarankiškai paskelbti ekspertų šaltiniai gali būti laikomi patikimais, jei juos rengia pripažintas tos srities ekspertas, kurio darbus atitinkamoje srityje anksčiau publikavo patikimi nepriklausomi leidiniai. Būkite atsargūs naudodami tokius šaltinius: jei tokia informacija yra tinkama naudojimui, tuomet tikėtina, kad tą pačią informaciją galima rasti publikuotą kituose nepriklausomuose, patikimuose šaltiniuose.

Niekada nenaudokite savarankiškai paskelbtų šaltinių apie gyvus asmenis, net jei autorius yra ekspertas, žinomas profesionalus tyrinėtojas ar rašytojas.

Savarankiškai paskelbti arba abejotini šaltiniai kaip šaltiniai apie juos pačius

Savarankiškai paskelbti ir abejonių keliantys šaltiniai gali būti naudojami kaip informacijos apie juos pačius šaltiniai, dažniausiai straipsniuose apie pačius subjektus. Tokia informacija apie jų veiklą gali būti naudojama be nepriklausomo šaltinio, jei:

• Medžiaga nėra skelbiama iš savanaudiškų paskatų ir tai nėra nepaprastas teiginys ar pretenzija;
• Medžiagoje nėra teiginių apie trečiuosius asmenis;
• Medžiagoje nėra teiginių apie įvykius, tiesiogiai nesusijusius su tuo šaltiniu;
• Nėra pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo;
• Straipsnis nėra pagrįstas daugiausia tokiais šaltiniais.

Ši taisyklė taip pat taikoma medžiagai, kurią šaltinis paskelbė socialinių tinklų svetainėse, tokiose kaip Facebook, Twitter, LinkedIn, Instagram, Reddit ir pan.

Vikipedija ir ją atspindintys arba ją naudojantys šaltiniai

Nenaudokite straipsnių iš Vikipedijos (įskaitant ir kitų kalbų) kaip šaltinių, nes Vikipedija yra vartotojų kuriamas šaltinis. Be to, kaip šaltinių nenaudokite svetainių, atspindinčių Vikipedijos turinį, arba publikacijų, kurios remiasi medžiaga iš Vikipedijos. Vikipedijos straipsnio turinys nelaikomas patikimu. Jei jis paremtas patikimais šaltiniais, patikrinkite, ar tie šaltiniai pagrindžia turinį, o tada naudokite juos tiesiogiai.

Išimtis leidžiama, kai straipsnyje aptariama pati Vikipedija. Tokiu atveju galima cituoti straipsnį, gairę, diskusiją, statistiką ar kitą turinį iš Vikipedijos (ar jai giminingo projekto), siekiant pagrįsti teiginį apie pačią Vikipediją.

Prieinamumas

Prieiga prie šaltinių

Neatmeskite patikimų šaltinių vien todėl, kad prie jų sunku gauti prieigą. Kai kurie patikimi šaltiniai nėra lengvai pasiekiami. Pavyzdžiui, internetinis šaltinis gali reikalauti mokesčio, o spausdinamas šaltinis gali būti pasiekiamas tik bibliotekose. Reti istoriniai šaltiniai gali būti tik specialiose muziejų kolekcijose ir archyvuose. Jei kyla problemų gauti prieigą prie šaltinio, pasikonsultuokite su kitais redaktoriais.

Nelietuviški šaltiniai

Naudojimas

Lietuviškoje Vikipedijoje leidžiama naudoti patikimus šaltinius kitomis kalbomis. Tačiau pirmenybė teikiama šaltiniams lietuvių kalba, jei jie yra aktualūs, prieinami ir yra ne žemesnės kokybės. Kaip ir su lietuviškais šaltiniais, jei kyla ginčas dėl nuorodos į šaltinį kita kalba, redaktoriai gali paprašyti, kad atitinkamos šaltinio dalys būtų pateiktos tekste, išnašoje arba straipsnio aptarimo puslapyje.

Šaltinio citatos (ištraukos)

Jei cituojate konkrečią ištrauką šaltinyje kita kalba (pagrindiniame tekste ar išnašoje), kartu su citata turėtų būti pateiktas vertimas į lietuvių kalbą. Pirmenybė yra teikiama vertimams, paskelbtiems patikimų šaltinių, tačiau vertimą taip pat gali atlikti Vikipedijos redaktoriai, įsitikinę, kad jų vertimas yra tikslus ir tinkamas. Redaktoriai neturėtų pasikliauti mašininiais vertimais ginčytinuose straipsniuose ar gyvų asmenų biografijose. Jei reikia, paprašykite kitų redaktorių, kad padėtų išversti.

Straipsniuose originalus tekstas dažniausiai įtraukiamas kartu su vertimu, kai jį verčia redaktoriai, o pats vertimo redaktorius nenurodomas. Cituodami bet kokią medžiagą, tiek lietuvių, tiek kita kalba, būkite atsargūs, kad nepažeistumėte autorių teisių; žr. .

Kiti aspektai

Patikrinamumas negarantuoja įtraukimo

Informacijos patikrinamumas savaime nereiškia, kad turi būti naudojama visa informacija. Konsensusu gali būti nutarta, kad tam tikra informacija nepagerina straipsnio. Tokią informaciją derėtų praleisti arba pateikti kitame straipsnyje. Įrodymo našta dėl tam tikros informacijos įtraukimo į straipsnį tenka tiems redaktoriams, kurie siekia įtraukti ginčijamą turinį.

Sakinio, skyriaus ar straipsnio žymėjimas

Jei norite paprašyti, kad tekste būtų įterpta nuoroda į šaltinį, pažymėkite sakinį naudodami šabloną . Yra ir kitų šablonų, skirtų skilčių ar ištisų straipsnių žymėjimui, žr. ir . Taip pat galite palikti pastabą aptarime, prašydami nurodyti šaltinį.

Būkite ypač atsargūs su ginčytina medžiaga apie gyvus ir neseniai mirusius žmones. Ginčytini, be šaltinio arba neaiškios kilmės teiginiai (ir ypač neigiamas, menkinantis ar potencialiai žalingas tekstas) turėtų būti nedelsiant šalinami, o ne pažymimi.

Nepaprastiems teiginiams reikalingi nepaprasti šaltiniai

: VP:NEPAPRASTI

Bet kokiam nepaprastam teiginiui reikia kelių aukštos kokybės šaltinių. Įspėjamieji ženklai, kurie rodo, kad reikėtų būti ypač atsargiems, yra šie:

• Nustebinantys arba akivaizdžiai svarbūs teiginiai, kurių neparemia keli vyraujantys šaltiniai;
• Užginčyti teiginiai, paremti tik arba savarankiškai paskelbtais šaltiniais, arba tais, kurie akivaizdžiai turi interesų konfliktą;
• Teiginiai, prieštaraujantys atitinkamoje bendruomenėje vyraujančiam požiūriui, arba teiginiai, kurie stipriai pakeistų vyraujančias prielaidas, ypač moksle, medicinoje, istorijoje, politikoje bei gyvų ir neseniai mirusių žmonių biografijose. Tai ypač aktualu, kai šalininkai teigia, jog yra sąmokslas juos nutildyti;
• Naujienos apie kokio nors asmens ar organizacijos pareiškimą, kai tas pareiškimas neatrodo būdingas tam asmeniui/organizacijai arba iš pažiūros prieštarauja jų iki tol gintiems interesams.

Patikrinamumo ir kiti principai

Neutralumas

Pagrindinis straipsnis – .

Net jei informacija cituoja patikimus šaltinius, turite ją pateikti iš neutralaus požiūrio (NP) taško. Straipsniai turėtų būti pagrįsti nuodugnia šaltinių peržiūra. Visi straipsniai turi atitikti NP reikalavimą, sąžiningai atspindėdami visus vyraujančius požiūrius, o taip pat ir reikšmingus mažumos požiūrius. Pagal patikimus šaltinius turi būti įvertinta ir apytiksliai proporcingai perteikta kiekvieno požiūrio svarba. Nėra būtina įtraukti marginalių nuomonių, t. y. požiūrio, kurio laikosi absoliuti mažuma, išskyrus straipsnius, skirtus jiems. Jei šaltiniai prieštarauja vienas kitam, tekste naudokite priskyrimą, pvz. „Bumblauskas rašo X, o Eidintas teigia Y“, po sakinio įterpiant atitinkamas išnašas. Turėkite omenyje, kad naudojamiems šaltiniams nėra sąlygos išlaikyti neutralų požiūrį. Apskritai, daugelis patikimų šaltinių nėra neutralūs. Vikipedijos redaktorių tikslas yra tiesiog apibendrinti tai, ką tie patikimi šaltiniai rašo.

Reikšmingumas

Pagrindinis straipsnis – .

Jei apie kurį nors objektą (ar temą) nerandama patikimų, nepriklausomų šaltinių, tuomet Vikipedijoje apie tai neturėtų būti straipsnio, t. y. toks objektas (ar tema) laikomas nereikšmingu. Atminkite, kad reikšmingumas grindžiamas tinkamų šaltinių egzistavimu, o ne straipsnio šaltinių būkle.

Ne pirminis šaltinis

Pagrindinis straipsnis – .

Vikipedija nėra pirminis šaltinis ir ši pozicija yra glaudžiai susijusi su patikrinamumo taisykle. Tarp jos reikalavimų yra:

• Visa medžiaga Vikipedijos straipsniuose turi būti priskirtina patikimiems paskelbtiems šaltiniams. Tai reiškia, kad turi egzistuoti paskelbtas patikimas šaltinis, nepriklausomai nuo to, ar jis cituojamas straipsnyje, ar ne.
• Šaltiniai turi aiškiai ir tiesiogiai paremti medžiagą: draudžiama daryti išvadas iš kelių šaltinių siekiant prieiti naujo požiūrio.
• Straipsniai daugiausia grindžiami patikimais antriniais šaltiniais. Nors kai kuriais atvejais pirminiai šaltiniai yra tinkami, kliovimasis jais gali kelti problemų, žr. nuostatas apie .

Taip pat žiūrėkite

• – naudojama pažymėti teiginius, kuriems reikia šaltinio
• – naudojama, kai straipsnis neturi nuorodų į šaltinius (išnašų)
• – naudojama, kai straipsniui trūksta nuorodų į šaltinius
• – naudojama, kai straipsnio dalis neturi nuorodų į šaltinius

Pastabos ir papildoma informacija

1. Šis principas anksčiau buvo išreikštas taisyklėje „pagrindinis kriterijus yra ne teisingumas, o galimybė verifikuoti (patikrinti)“.
2. Šaltinis tiesiogiai pagrindžia tam tikrą medžiagos dalį, jei informacija yra aiškiai pateikta šaltinyje ir redaktoriaus pateikta medžiagos interpretacija nepažeidžia principo, jog .
3. Tai apima medžiagą, tokią kaip dokumentai, esantys viešai prieinamuose archyvuose, taip pat aiškiai matomi užrašai, pvz. antkapiai.
4. Atminkite, kad bet kokiam išskirtiniam teiginiui reikia išskirtinių šaltinių.
5. Savarankiškai publikuotai medžiagai būdingas nepriklausomų recenzentų (kurie neturi interesų konflikto), patvirtinančių turinio patikimumą, trūkumas. Kiti savarankiškai skelbiamų šaltinių pavyzdžiai: pranešimai spaudai, įmonių interneto svetainėse esanti medžiaga, reklaminės kampanijos, žiniasklaidos grupės savininko / leidėjo žiniasklaidoje paskelbta medžiaga, pačių išleisti muzikos albumai ar rinkimų manifestai.
6. Kilus ginčui, ar teksto dalis yra pakankamai pagrįsta tam tikru šaltiniu, tiesioginė citata ir kita svarbi informacija iš šaltinio turėtų būti pateikiama kitiems redaktoriams.

1. Jimmy, Wales (2006-05-16). „Zero information is preferred to misleading or false information“ [Pirmenybė teikiama nulinei informacijai, o ne klaidinančiai ar melagingai informacijai]. WikiEN-l (anglų). [NEgaliu to pabrėžti dar labiau. Atrodo, kad tarp kai kurių redaktorių yra siaubingas polinkis, kad kažkokia atsitiktinė spekuliatyvi „kažkur girdėjau“ pseudo informacija turi būti pažymėta žyma „reikia cituoti“. Neteisingai. Tai turėtų būti šalinama, agresyviai, nebent galima rasti šaltinį. Tai galioja visai informacijai, bet ypač neigiamai informacijai apie gyvus asmenis.]
2. Hume, David (1995) [1748]. Žmogaus proto tyrinėjimas. Pradai. ISBN .
   • Filosofas David Hume savo 1748 m. esė „Apie stebuklus“ apibūdino idėją jog išmintingo žmogaus įsitikinimas yra proporcingas įrodymams. Panašų principą buvo suformulavę Thomas Jefferson (1808 m.), Pierre-Simon Laplace (1814 m.) ir kiti.
   • 1980 m. frazę „nepaprasti teiginiai reikalauja nepaprastų įrodymų“ (angl. extraordinary claims require extraordinary evidence) išpopuliarino Carl Sagan; būtent ši formuluotė iš pradžių buvo panaudota Vikipedijos taisyklėse.
3. „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: marginalumas“. Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E. kalba“. Lietuvių kalbos institutas. 2023-09-25. Nuoroda tikrinta 2024-04-05. „2. neatitinkantis įprastų normų, laikomas nesvarbiu, neesminiu ir pan., neretai vertinamas negatyviai: Marginãlūs dalỹkai [reiškiniai̇̃]. Marginali̇̀ dailė̃.“

•  • R Pagrindinės  • Patikrinamumas  •  • Terminologija, vardinimas  • Naudotojai  •  •  • Administravimas, tvarka  •  •  •  •  •  •  • (  • ) Straipsnių turinys  •  •  • Nuorodos  •  •