Vėlyvoji Džao

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vėlyvoji Džao (kin. 後趙, pinyin: Hòuzhào) – 319-351 m. egzistavusi valstybė, kurioje valdžią laikė sinizuoti klajokliai . Valstybė kilo dabartinėje Kinijos Hebei provincijoje, tačiau didžiausios espansijos laikais valdė didžiąją dalį Šiaurinės Kinijos į šiaurę nuo Geltonosios upės. Alternatyvus valstybės pavadinimas yra Ši Džao (kin. 石趙, pinyin: Shízhào), pagal valdovų pavardę.

後趙 Vėlyvoji Džao
Buvusi karalystė
← 319 – 351
Location of Teritorija (žalia) apie 329 m.
Sostinė	(319-335, 350-351), Ječengas (335-350)
Valdymo forma	Monarchija
Imperatorius
319-333 (pirmasis)	Mingdi (Vėlyvoji Džao)
350-351 (paskutinysis)	Sinsingvangas
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	319 m., 319
- Sostinę užima Žan Vei	351 m.

Istorija

Prielaidos atsirasti Vėlyvajai Džao susidarė 318 m., kuomet Šiaurinę Kiniją valdžiuosioje Han Džao kilo neramumai. Tais metais imperatorius buvo nužudytas savo uošvio, kuris įvykdė rūmų perversmą ir siekė išžudyti visą Liu giminę. Prieš uzurpatorių sukilo keli įtakingi karo vadai, kurie siekė pasinaudoti suirute ir užimti sostą. Tarp jų buvo buvusio imperatoriaus giminaitis , ir dzie kilmės generolas . Galutinę pergalę šventė Liu Jao, kuris titulavosi nauju imperatoriumi. Tačiau rytinėje imperijos dalyje įsitvirtinęs Ši Le turėjo savo ambicijų. Nesugebėjęs susitarti su Liu Jao, jis sukūrė savo valstybę - Vėlyvąją Džao su sostine ir titulavosi Didžiuoju bei Džao karaliumi. Jam pakluso istorinės , Jou, Čing provincijos, tuo tarpu Han Džao išlaikė istorines Kinijos sostines Luojangą ir Čanganą.

Šiaurinės Kinijos susiskaldymas tarp dviejų Džao tęsėsi dar dešimt metų, kol galiausiai 329 m. Han Džao armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o pats imperatorius paimtas į nelaisvę ir vėliau nužudytas. Ši Le įsakymu nužudžius ir jo įpėdinį, Šiaurės Kinija buvo vėl suvienyta. 330 m. Ši Le pasiskelbė imperatoriumi ir tapo parindiniu hegemonu šiaurėje, kuriam ištikimybę prisiekė kaimyninės valstybės, kaip , , Kogurio.

Po Ši Le mirties 333 m. sostą paveldėjo (imperatorius Vudi), kuris perkėlė sostinę į Ječengą. Jis bandė nukariauti aplinkines valstybes, suvienydamas visą Šiaurės Kiniją, tačiau didesnių pokyčių nepasiekė. Vietoj to stiprėjo sianbų klanai ir , kurie siaubė Vėlyvosios Džao teritorijas. Nuolatiniai karai silpnino valstybę, o dėl chaoso imperatoriaus rūmuose kildavo daug vidaus neramumų.

Dėl to 349 m. Vudi mirus, atsirado keli pretendentai į sostą. Įpėdinis tevaldė vos 33 dienas, nes jį nušalino , kurį po kelių mėnesių nušalino . Šis kitais metais buvo nušalintas . Ši nuolatinė valdovų kaita neleido susidaryti centrinei valdžiai, todėl karalystės šiaurę teriojo murongų valstybė, vakaruose atskilo .

Neramumų metu iškilo kinų kilmės asmenybė , kuris skatino etninių kinų revanšistines nuotaikas ir 350 m. išžudė apie 200 000 "barbarams" priskiriamų gyventojų. Vėliau jis išžudė beveik visą Ši giminę ir sukūrė savo karalystę . 351 m. balandį jo įsakymu nužudžius paskutinįjį Ši giminės valdovą, Vėlyvoji Džao nustojo egzistuoti.

Administraciniai vienetai

Valstybė buvo dalinama į provincijas , kurių sistemą paveldėjo iš Vakarų Dzin imperijos. Didžiausio išsiplėtimo laikais valstybei priklausė 15 provincijų: , , Joudžou, , Čingdžou, , , , Judžou, Dzingdžou, , , , , .

Valdovai

Pomirtinis vardas^1	Asmeninis vardas	Valdymo metai	Laikotarpiai²
明 (míng)	Ši Le 石勒 (Shí Lè)	319-333 m.	Džaovang (趙王 Zhàowáng) 319-328 Taihe (太和 Tàihé) 328-330 Dzianping (建平 Jiànpíng) 330-333
Haijangvangas 海陽王 (Hǎiyáng wáng)	石弘 (Shí Hóng)	333-334 m.	Jansi (延熙 Yánxī) 334
武 (wǔ)	Ši Hu 石虎 (Shí Hǔ)	334-349 m.	Jianwu (建武 Jiànwǔ) 335-349 Taining (太寧 Tàiníng) 349
Čiaovangas 譙王 (Qiáo wáng)	石世 (Shí Shì)	349 m.	Taining (太寧 Tàiníng) 349
Pengčengvangas 彭城王 (Péngchéng wáng)	石遵 (Shí Zūn)	349 m.	Taining (太寧 Tàiníng) 349
Ijangvangas 義陽王 (Yìyáng wáng)	石鑒 (Shí Jiàn)	349-350 m.	Činglong (青龍 Qīnglóng)
Sinsingvangas 新興王 (Xīnxīng wáng)	石祗 (Shí Zhī)	350-351 m.	Jongning (永寧 Yǒngníng) 350-351
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą, o po jo – titulą „di“ 2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius.