Hebėjus kin 河北 pinyin Hébĕi provincija rytinėje Kinijos dalyje 189 tūkst km Administracinis centras Šidziadžuangas Hebėj

Hebėjus (kin. 河北, pinyin: Hébĕi) – provincija rytinėje Kinijos dalyje. 189 tūkst. km². Administracinis centras – Šidziadžuangas.

Hebėjus 河北省


Valstybė	Kinija
Administracinis centras	Šidziadžuangas
Prefektūros	11
Gubernatorius	Guo Gengmao 郭庚茂
KKP komiteto sekretorius	Bai Keming 白克明

Gyventojų (2020)	74 610 235
Plotas	189 809 km²
Tankumas (2020)	393 žm./km²

ISO 3166-2	CN-13

Tinklalapis	www.hebei.gov.cn
Vikiteka	HebėjusVikiteka

Administracinis suskirstymas

Hebėjus provincija padalinta į 11 prefektūrų lygmens miestų:

Šidziadžuangas (石家庄市 Shíjiāzhuāng Shì)
Tangšanas (唐山市 Tángshān Shì)
Činhuangdao (秦皇岛市 Qínhuángdǎo Shì)
Handanas (邯郸市 Hándān Shì)
Singtajud (邢台市 Xíngtái Shì)
Baodingas (保定市 Bǎodìng Shì)
Džangdziakou (张家口市 Zhāngjiākǒu Shì)
Čengdė (承德市 Chéngdé Shì)
Cangdžou (沧州市 Cāngzhōu Shì)
Langfangas (廊坊市 Lángfáng Shì)
Hengšui' (衡水市 Héngshuǐ Shì)

Šie vienetai dalijami į 172 apskričių lygmens administracinius vienetus (22 apskričių lygmens miestus, 108 apskritis, 6 autonomines apskritis ir 36 rajonus). Pastarieji – į 2207 savivaldybių lygmens vienetus (vieną viešąjį miesto biurą, 937 miestus, 979 savivaldybes, 55 etnines savivaldybes, 235 porajonius).

Geografija

Didžioji Hebėjaus teritorijos dalis yra Šiaurės Kinijos lygumoje. Vakarinėje provincijos pusėje kyla Taihang kalnai, šiaurinėje – Jano kalnai (Yan shan). Šiaurėje iš rytų į vakarus per Hebėjų eina Didžiosios Kinijos sienos atkarpa. Aukščiausia provincijos viršukalnė – Siao-utai (Xiaowutai; 2882 m).

Rytuose Hebėjų riboja Bohajaus jūra. Provincijos centrinė ir pietinė dalys yra Haihės baseine, šiaurės rytai – Luano upės baseine. Didžiausias ežeras – Baijangdianas (Baiyangdian).

Klimatas žemyninis musoninis, sausį temperatūros svyruoja nuo -16 iki -3 °C, liepą nuo 20 iki 27 °C. Metinis kritulių kiekis 400–800 mm (daugiausiai vasarą).

Kultūra ir turizmas

Provincijoje kalbama kinų mandarinų dialektais, kurie panašūs į Pekino šnektą, tapusią pagrindu bendrinei kinų kalbai. Vakaruose, kur Hebėjus ribojasi su Šansi, kalbama Jin dialektais.

Hebėjaus kinų operos atmainos vadinamos Pingdziu (Pingju), Hebei Bangdzi (Hebei Bangzi) ir Cangdžou Kuaiban Dagu (Cangzhou Kuaiban Dagu). Populiariausia atmaina yra Pingdziu. Jos tekstai artimi šnekamajai kalbai, taigi lengvi suprasti.

Provincijos centre esanti Čiujango (Qujang) sritis garsėja Dingdžou (Dingzhou) porcelianu.

Hebei virtuvėje vartojama daug kviečių, avienos, pupų.

Tarp turistų lankomų objektų yra:

Šanhai perėja (Shanhai guan). Šios Didžiosios Sienos rytiniame gale esančios perėjos būta strategiškai svarbios. Ming dinastijos valdymas baigėsi, kai 1644 m. generolas U Sangui atvėrė vartus mandžiūrų pajėgoms.
Didžiosios Sienos atkarpa, statyta Ming laikais.
vasaros rūmai (priklauso UNESCO Pasaulio paveldui).
Dzunhua (Zunhua) ir Isian (Yixian) esantys Čing dinastijos imperatorių kapai.
Seniausias akmeninis arkinis tiltas Kinijoje – Džaodžou Andzi (Zhaozhou Anji) tiltas, statytas Sui laikais.
Senoji provincijos sostinė Baoding.
Sibaipo (Xibaipo) miestelis, esantis apie 90 km nuo Šidziadžuango. 1948 m. gegužės 26 d. – 1949 m. kovo 23 d. iš čia veikė Kinijos komunistų partijos Centrinis komitetas.

Nuorodos

Žemėlapis 2006-07-23 iš Wayback Machine projekto.

CHINA: Provinces, citypopulation.de

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao

[1] CHINA: Provinces, citypopulation.de