Šansi kin 山西省 pinyin Shānxī Shěng provincija šiaurės Kinijoje Plotas 156 7 tūkst km Sostinė Tajuanas Šansi 山西省Valstybė K

Šansi (kin. 山西省, pinyin: Shānxī Shěng) – provincija šiaurės Kinijoje. Plotas – 156,7 tūkst. km². Sostinė – Tajuanas.

Šansi 山西省


Valstybė	Kinija
Administracinis centras	Tajuanas
Prefektūros	11
Gubernatorius	Yu Youjun
KKP komiteto sekretorius	Zhang Baoshun

Gyventojų (2020)	34 915 616
Plotas	156 713 km²
Tankumas (2020)	223 žm./km²

ISO 3166-2	CN-14

Tinklalapis	www.shanxigov.cn/
Vikiteka	ŠansiVikiteka

Administracinis suskirstymas

Šansi suskirstyta į 11 prefektūrų lygmens administracinių vienetų (prefektūrų lygmens miestų):

Tajuanas (太原市 Tàiyuán Shì)
Datongas (大同市 Dàtóng Shì)
Jangčiuanas (阳泉市 Yángquán Shì)
Čangdži (长治市 Chángzhì Shì)
Dzinčengas (晋城市 Jìnchéng Shì)
Šuodžou (朔州市 Shuòzhōu Shì)
Dzindžongas (晋中市 Jìnzhōng Shì)
Junčengas (运城市 Yùnchéng Shì)
Sindžou (忻州市 Xīnzhōu Shì)
Linfenas (临汾市 Línfén Shì)
Liuliangas (吕梁市 Lǚliáng Shì)

Šie savo ruožtu dalijami į 119 apskričių lygmens vienetus (23 rajonus, 11 apskričių lygmens miestų, 85 apskritis). Pastarieji dalijami į 1388 savivaldybių lygmens vienetus (561 miestą, 634 savivaldybes ir 193 porajonius).

Geografija

Šansi rytiniame ir vakariniame pakraščiuose išsidėstę Taihangšano ir Lüliang kalnynai, centre – slėniai, per kuriuos teka Fen upė. Aukščiausia viršukalnė – Utai (Wutai) kalnas šiaurės rytuose (3058 m).

Šiaurinė siena su Vidine Mongolija daugiausia eina palei Didžiąją kinų sieną. Vakarinė siena su Šensi eina palei Geltonąją upę.

Didžiausias natūralus ežeras – Sieči (Xiechi). Ežeras druskingas.

Šansi būdingas kontinentinis musoninis klimatas, gana sausa. Vidutinė temperatūra sausį žemiau nulio, vidutinė liepos temperatūra apie 21–26 °C. Per metus iškrinta apie 350–700 mm kritulių (60 % jų – tarp birželio ir rugpjūčio).

Didžiausi miestai: Taijuanas, Datongas, Čangdži (Changzhi) ir Jangčiuanas (Yangquan).

Kultūra

Dauguma Šansi gyventojų kalba Dzin (Jin; šnekamosios kinų kalbos atmaina) dialektais. Tačiau pietvakarinių regionų dialektai priskiriami džongjuan (zhongyuan) mandarinų atšakai.

Šansi virtuvėje naudojama daug acto. Įžymus Šansi makaronai. Iš Taijuano kilęs patiekalas Taiyuan Tounao (太原头脑; „Taijuano galva“): avienos sriuba su lotoso šaknimis ir kitais ingredientais. Manoma, kad ši sriuba turi gydomųjų savybių.

Šansi opera – kinų operos atmaina, Čing dinastijos pabaigoje išpopuliarinta Šansi pirklių. Taip pat vadinama Džonglu Bangdzi – Zhonglu Bangzi (中路梆子).

Nuo Song iki Čing laikų garsėjo Šansi pirkliai.

Lankytinos vietos

Pingjao miestas, įtrauktas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Buvęs stambus komercinis centras. Čia išlikę daug tradicinės šiaurės kinų kultūros, architektūros, kokia ji buvo Ming ir Čing laikais.
Jungango (Yungang) grotos: 252 urvai, kuriuose yra 5-6 amžiaus budistinių skulptūrų ir reljefų.
Utajaus (Wutai) kalnas. Tikima, kad ten gyveno bodhisatva Mandžušris. Budistų piligrimystės vieta. Yra daug šventyklų.
Hengšano (Hengshan) kalnas. Vienas iš „penkių didžiųjų“ Kinijos kalnų. Svarbus daoistams.
Ingsiano (Yingxian) pagoda, pastatyta 1056. Aštuonkampė, devynių aukštų (penki matomi iš išorės), 67 m aukščio – aukščiausia medinė pagoda pasaulyje.
Hukou krioklys (Geltonojoje Upėje). 50 m aukščio (antras pagal aukštį Kinijoje).
Dadžajaus (Dazhai) miestelis, per Kultūrinę revoliuciją rodytas kaip proletariato sunkaus gyvenimo pavyzdys.

Nuorodos

Žemėlapis 2005-10-31 iš Wayback Machine projekto.

CHINA: Provinces, citypopulation.de

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao

[1] CHINA: Provinces, citypopulation.de