Um Kalsum

Um Kalsum arab. أم كلثوم
Gimė	1898 m. gruodžio 31 d. Tamai ez Zahaira, Dakahlijos muchafaza,
Mirė	1975 m. vasario 3 d. (76 metai) Kairas, Egiptas
Žanrai	, klasika
Veikla	Dainininkė, aktorė
Aktyvumo metai	apie 1924–1973
Įrašų kompanija
Susijusi veikla

Um Kalsum (arab. أم كلثوم = ʾUmm Kulṯūm, pranc. Oum Kalthoum; tikras vardas arab. فاطمة إبراهيم السيد البلتاجي = Fāṭima ʾIbrāhīm es-Sayyid el-Beltāǧī; gimė 1898 m. gruodžio 31 d. arba 1904 m. gegužės 4 d.; mirė 1975 m. vasario 3 d.) buvo Egipto dainininkė (kontraltas), dainų autorė ir kino aktorė, aktyvi nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki XX a. aštuntojo dešimtmečio. Jai buvo suteiktas garbės titulas (arab. كوكب الشرق = Kawkab al-Sharq, kas reiškia žvaigždė iš rytų). Gimtajame Egipte laikoma nacionaline dainininke, yra vadinama „Egipto balsu“ ir „Egipto “.

Dažniausia Um atliktų dainų tematika – meilės, ilgesio ir netekties temos. Didžiąją savo karjeros dalį praleido kaip solo atlikėja.

Biografija

Vaikystė ir karjeros pradžia

Kūdikystėje. Su tėvu Ibrahimu El Beltagiu

Gimė giliai pamaldžioje kaimo imamo Ibrahimo el Sajido el Beltagio ir namų šeiminkės Fatmos el Malegi šeimoje. Gimimo vieta – Tamai e Zahairos kaimas, priklausantis miestui, Dakahlijos muchafazoje, Nilo deltoje. Jos tikslūs gimimo metai išlieka nežinomi, kadangi tuo metu Egipte privalomų gimimo metrikų nebuvo. Skirtingi šaltiniai įvardija 1898 m. gruodžio 31 d., 1904 m. gruodžio 31 d. arba 1904 m. gegužės 4 d. Dainuoti išmoko savamoksliškai, klausydamasi, kaip tėvas moko vyresnį brolį Khalidą dainuoti. Talentas pasireiškė ankstyvame amžiuje. Tėvas ją išmokė cituoti Koraną; teigiama, kad ji . Pastebėjęs dukros gebėjimus dainuoti, tėvas pasiūlė jai prisijungti prie giminės ansamblio, kur ji dainuodavo pritariamuoju balsu. Scenoje ji būdavo aprengta berniukai, taip pat dėvėdavo beduinišką galvos apdangalą, kad nesudarytų nepatogumų tėvui, kuris jaudindavosi dėl dukros reputacijos. Kai Um buvo šešiolikos, ją pastebėjo vidutiniškai garsus dainininkas Mohamedas Abo al Ela. Jis išmokė Um dainuoti klasikinį arabišką repertuarą. Po kelių metų Um sutiko žymų kompozitorių ir ūdistą , kuris pakvietė merginą į Kairą. Um Egipto sostinėje įsikūrė 1923 m. Um kelis kartus lankėsi Amino Beh Al Mahdžio namuose jo paties kvietimu, kur mokėsi groti ūdu. Ten ji labai artimai susibičiuliavo su Rauheja al Mahdi, Amino dukterimi. Um net dalyvavo Rauhejos dukters vestuvėse, nors buvo linkusi privengti viešumo privačiame gyvenime.

Ankstyvaisiais karjeros metais konkuravo su dviem tuomet populiariomis panašaus balso tembro dainininkėmis Munira El Mahdeja ir Fatija Ahmad.

Profesionali karjera

Amino al Mahdžio dėka Um susipažino su Kairo kultūriniu gyvenimu. 1924 m. ją supažindino su poetu , jai vėliau parašiusiu 137 dainas, supažindinusiu su prancūzų literatūra ir galop tapusiu arabų kultūros ir literatūros interpretacijos mentoriumi. 1926 m. ji paliko Odeon įrašų studiją ir perėjo į , kuri jai mokėjo gerokai dosnesnį honorarą. Neilgai trukus ji sutiko ūdo virtuozą ir kompozitorių , supažindinusį ją su Arabų teatro rūmais, kur ji patyrė pirmą koncertinę sėkmę. Neįskaitant Mohamedo El Kasabgio, Um tuo metu didelę muzikinę įtaką darė , taip pat mokęs dainuojant kontroliuoti balsą ir atlikti arabiškus , specifinį nereliginės arabiškos muzikos žanrą. 1932 m. jos solo įrašų pardavimai pasiekė tokį mastą, kad ji galėjo surengti didelį koncertinį turą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, pasirodydama didžiuosiuose arabų miestuose – Damaske, Bagdade, Beirute, Rabate, Tunise ir Tripolyje.

Plakatas, kviečiantis į Um Kalsum Jeruzalėje, Palestinos mandate 1930 m.

1934 m. Um Kalsum dainavo pirmosios (nacionalinės radijo stoties) transliacijos metu. Nuo to laiko ji koncertuodavo kiekvieno mėnesio pirmojo ketvirtadienio vakarą per visą keturiasdešimties metų karjerą.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje jos repertuaras ėmė įgauti savitą formą. Be jos charakteringo balso dainos tuomečiams klausytojams taip pat būdavo patrauklios dėl modernaus muzikos stiliaus ir temų. Savo repertuare atlikdavo daugiausiai poeto Ahmado Ramio ir kompozitoriaus Mohamedo el Kasabgio kūrinius, kuriuose taip pat būdavo grojama europietiškais instrumentais – violončele ar kontrabosu. 1936 m. Um debiutavo kaip aktorė Frico Krampo kino juostoje . Per savo karjerą ji suvaidino dar penkiuose filmuose, kurių keturis režisavo , iš kurių Sallama ir Fatma sulaukė daugiausiai sėkmės.

1944 m. ją apdovanojo , aukščiausiu šalies apdovanojimu, įprastai naudojamu karališkosios šeimos nariams ir nusipelniusiems politikams pagerbti. Nepaisant to, teigiama, kad karališkoji šeima priešinosi solistės galimoms vedyboms su karaliaus dėde, todėl su karališkąja šeima santykiai buvę labai šalti. Tai iliustruojantis epizodas – ji atsisakė atlikti konkrečią dainą to prašant Egipto legionui. Vis dėlto iškart po Egipto revoliucijos nuo jos atsitolino nemažai Egipto muzikantų dėl jos buvusių ryšių su ką tik nuverstu Egipto karaliumi, radijo stotys kurį laiką vengė groti jos dainas. Teigiama, kad apie tai sužinojęs Gamalas Abdelas Naseras, po perversmo tapęs prezidentu, tokį radijo stočių poelgį sukritikavęs pajuokaudamas, kad „Jie ką, išprotėjo? Ar nori, kad Egiptas nuo mūsų nusisuktų?“.

Yra teigiančių, kad Um prisidėjusi prie Nasero politinės programos populiarinimo visuomenėje. Yra žinoma, kad Nasero kalbos ir kitos jo vyriausybės žinutės būdavo transliuojamos iškart po kasmėnesinių Um radijo koncertų. Taipogi ji atliko nemažai dainų, kuriose išreikšdavo palaikymą Naserui, su kuriuo siejo draugiški santykiai. Garsiausia jos daina, susijusi su Naseru – 1956 m. Sueco krizės metu atlikta „“ („Jau seniai tave ėmiau, o ginkle“), 1960–1979 m. net tapusi Egipto himnu.

Um ne kartą rėmė Egipto karinius veiksmus konflikto su Izraelio metu. Kasmėnesinius koncertus ji tęsė iki 1972 m.; jie visada pritraukdavo daugybę žmonių arabiškame pasaulyje, skubėdavusių namo koncerto pasiklausyti. Koncertai trukdavo 3-4 valandas, per juos solistė atlikdavusi du ar tris kūrinius.

Auksinis amžius

Um Kalsum su to meto iškiliausiais Egipto klasikinės muzikos atstovais. Iš kairės: , , , .

Um Kalsum muzikinė kryptis XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečiais ir brandus atlikimo stilius lėmė didžiulę sėkmę ir tai, ką galime vadinti dainininkės aukso amžiumi. Keičiantis masių muzikiniam skoniui ir norėdama priartėti prie gryno egiptietiško stiliaus, Um ėmė bendradarbiauti su kompozitoriumi ir poetu . Taip Um Kalsum paliko dar ketvirtajame dešimtmetyje jos repertuare dominavusį šiuolaikinį romansinį stilių, kuriam muziką rašė daugiausiai Mohamedas El Kasabgis. Um nustojo dainuoti Kasagbio muziką ankstyvajame penktajame dešimtmetyje. Jų paskutinis bendradarbiavimas scenoje buvo 1941 m., atliekant Raq el Habib („Mylimojo širdis minkštėja“), tuo metu vieną jos populiariausių, sudėtingiausių ir aukšto kalibro dainų.

Um Kalsum ėmė vis daugiau bendradarbiauti su jaunesniu kompozitoriumi, prieš kelerius metus papildžiusiu jos kūrybinę grupę, . Nors Sunbačiui reikšmingą įtaką ankstyvaisiais metais buvo padaręs Kasabgis, jo rašomos melodinės linijos buvo lyriškesnės ir labiau priimtinos Um Kalsum auditorijai. Kartu Um Kalsum bendradarbiavo su Ramiu, rašiusiu Sunbačio kūriniams tekstus bei al-Tunisiu ir Ahmadu.

1946 m. Um Kalsum savo auditoriją nustebino atlikdama religinio pobūdžio eiles Salou Qalbi („Klausk mano širdies“) klasikine arabų kalba (teksto autorius , kompozitorius – Riadas al Sunbatis. Kūrinys buvo populiarus. Taipogi ir kitos panašios Šaukio parašytos eilės, kurioms muziką parašydavo Sunbatis, buvo atliekamos Um Kalsum. Vienoje jų, Woulida el Houda („Pranašas gimė“), parašytoje 1949 m., ji pritrenkė monarchistus dainuodama apie pranašą Mahometą eilutes, kad šis „socialistų imamas“.

1950 m., pačioje karjeros viršūnėje, Um Kalsum atliko Sunbačio kompoziciją iš persų į klasikinę arabų kalbą verstiems Omaro Chajamo . Šių kvatrenų tematika – epikūrizmas ir . Um 1966 m. savitai, pagal Sunbačio melodiją atlikta poema Al Atlal („griuvėsiai“) laikoma dainininkės vizitine kortele. Kadangi tuo metu Um Kalsum vokalinės galimybės buvo pradėjusios stipriai prastėti, dainą galima laikyti paskutiniu grynai arabišku kūriniu dainininkės repertuare. Taikydamasi prie besikeičiančios situacijos Um Kalsum grįžo prie kūrinių, kuriuose akivaizdi Vakarų populiariosios muzikos įtaka, ir kuriems muziką rašė jos senas varžovas Mohamedas Abdelis Vahabas.

Um Kalsum dainų trukmė atlikimo metu nebuvo nustatyta ir žiūrovų pageidavimu galėdavo būti ištęsta. Tokiu atveju vienos dainos trukmė vietoje 45 minučių pailgėdavo iki 90 minučių, o koncertai trukdavo iki penkių valandų ir per juos būdavo atliekamos trys dainos. Ši improvizacinė technika, kai viena eilutė ar posmas pakartojami keliskart, subtiliai keičiant emocijos intensyvumą, būdinga senam klasikiniam arabiškam dainavimui, Um buvo puoselėjama tol, kol leido vokalinės galimybės ir kol jos muzika netapo suvakarietinta.

Apie 1965 m. Um ėmė bendradarbiauti su kompozitoriumi . Be dainų apie meilę būta ir politinio pobūdžio dainų, kuriose palaikomas Egiptas ar arabai kovoje prieš Izraelio valstybę. Laura Lohman 1967 m. šešių dienų karą pralaimėjus Egiptui Um atliko liūdną dainą pavadiniomu Hadeeth el Rouh („sielos pamokslas“). 1971 m. įkūrus Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), JAE pirmojo prezidento kvietimu Um Kalsum surengė kelis koncertus švęsti šį įvykį.

Um Kalsum taip pat yra bendradarbiavusi su kompozitoriais Mahometu el Mugiu, ir .

Mirtis, laidotuvės ir meninis palikimas

Um Kalsum laidotuvių procesija

Um Kalsum mirė nuo 1975 m. vasario 3 d., sulaukusi 76 metų amžiaus. Jos laidotuvės tapo valstybinio masto įvykiu, kuriame fiziškai dalyvavo apie 4 milijonai egiptiečių, norėjusių išvysti velionės kortežą. Skelbiama, kad jos laidotuvės sutraukė didesnes minias nei vėliau mirusio šalies prezidento. Gatvės, pro kurias važiavo kortežas, buvo laikinai uždarytos. Palaidota mauzoliejuje netoliese mauzoliejaus , Kaire.

Um Kalsum laikoma viena geriausių arabų atlikėjų arabiškos muzikos istorijoje, padariusi didelę įtaką arabiškojo pasaulio atlikėjams ir ne tik. Um Kalsum muziką gyrė Bobas Dylanas, , , Bono ir Robertas Plantas, ir kiti. Senegaliečių atlikėjas , kurio tėvas buvo Um Kalsum gerbėjas, 2004 m. išleido muzikinį albumą pavadinimu Egiptas, įrašytą su Egipto orkestru, kuriam stiprią įtaką padarė Um Kalsum muzika.

2001 m. Egipto valdžia dainininkės atminimui atidarė Žvaigždės iš Rytų muziejų.

Buvusio dainininkės namo vietoje pastatytas paminklas Um Kalsum.

Egipto kultūros ministerija ne kartą organizavo Um Kalsum hologramos koncertus Kaire ir .

Garsios dainos

Metai	Pavadinimas	Vertimas	Įrašų kompanija	Žodžių autorius	Kompozitorius
1944	Ghaneely Shwaya Shwaya (iš filmo „Sallama“)	Švelniai dainuok man	Orient
1946	Walad Al Hoda	Tiesaus kelio vaikas	Cairophon
1960	Howa Saheeh El Hawa Ghallab	Tiesa, kad meilė yra triumfuojanti		Mamunas al Šinavis
1961	Hayyart Alby	Sujaukei mano širdį
1962	Ha Seebak Lezzaman	Aš tave paliksiu
1963	Betfakker Fe Meen	Apie ką tu galvoji		Mamunas al Šinavis
	La Ya Habibi	Ne, mano meile		Abdelis Fata Mustafa
	Lel Sabre Hedoud	Kantrybės ribos		Mohamedas El Mugis
1964	Seeret Hob	Meilės istorija		Morsis Gamilas Azizas
	Inta Omri	Tu mano gyvenimas		Ahmedas Šafikas Kamelis
1965	Inta Al Hob	Tu – meilė
	Amal Hayaty	Mano gyvenimo viltis		Ahmedas Šafikas Kamelis
1966	Al Atlal	Griuvėsiai
	Fakkarouny	Jie priminė man
	Hagartak	Palikau tave
1967	Hadeeth El Rouh	Sielos kalba		Mohamedas Ikbalis
	El Hob Keda	Štai taip yra meilė
	Awedt Eni	Pripratau prie tavo žvilgsnio
	Fat Al Mi’aad	Per vėlai		Morsis Gamilas Azizas
1968	Ruba’iyat Al Adawiya	Adavijos kvatrenas		Taharas Abufača
	Hathihy Leilty	Tai mano naktis			Džordžas Gerdakas
1969	Alf Leila W Leila	1001 naktis		Morsis Gamilas Azizas
	Aqbel Al Leil	Naktis ateina
	Arooh Lemeen	Pas ką aš eisiu		Abdelis Munaimas al-Sibajas
1970	Es’al Rohak	Paklausk savęs		Mohamedas El Mugis
	Zekrayat	Suvenyrai
	El Hob Kollo	Visa meilė		Ahmedas Šafikas Kamelis
	Ruba’iyat Al Khiyam	Palapinių kvatrenai
	W Marret Al Ayam	Ir dienos praėjo		Mamunas El Šinavis
1971	Al Thulathiya Al Muqaddassa	Šventasis tercetas		Salehas Gaudatas
	Mesh Momken Abadan	Visiškai neįmanoma		Mamunas El Šinavis
	El Alb Ye’sha'	Širdis myli
	Aghda Al’ak'	Ilgiuosi tavęs
	Al Amal	Viltis
1972	Raq El Habib	Mylimojo kerštas
	Lasto Fakir	Vis dar galvoju		Abdelis Fata Mustafa
	Ya Masharny	Kas mane palaiko
1973	Hakam Alayna Al Hawa	Mes meilės rankose
	Ahl El Hawa	Mylimieji
	Yally Kan Yeshguik 'Anni	Kas tik kalbėjo tau apie mane
	Sahran La Wahdi	Viena pati sau
	Daleely Ahtar	Aš sutrikusi
1974	Shams El Aseel	Įsimylėjėliai
	Ana Fe Intizarak	Laukiu tavęs
1975	Ya Toul 'Azaby	Mano kentėjimas	Cairophon
	Sallou Alby	Pradžiugina mano širdį	Relax-In
	Ozkourini	Galvok apie mane	Cairophon
	Aghar Min Nesmat Al Gnoub	Pavydu pietų vėjelio
	Al Oula Fel Gharam	Geriausia įsimylėjime
1976	Misr Tatahaddath 'an Nafsaha	Egiptas kalba pats apie save
	Helm	Sapnas
	Al Ahat	Dejonės
	Arak Assi Addame'	Matau tave verkiantį
1978	Sourat Al Shakk	Abejonė

Filmografija

• (1936) (IMDB El-Cinema)
• Nashid al-Amal (Vilties daina) (1937) (IMDB El-Cinema)
• Dananir (1940) (IMDB El-Cinema)
• Aydah (1942) (IMDB El-Cinema)
• Salamah (1945) (IMDB El-Cinema)
• Fatmah (1947) (IMDB El-Cinema)

Šaltiniai

1. „Umm Kulthūm“. Encyclopædia Britannica. 2012.
2. . Time. 1975 m. vasario 17 d. Suarchyvuotas originalas 2007 m. lapkričio 21 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d.. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2007-11-21 siūlomas ()
3. „Egypt's Umm Kulthum hologram concerts to take place at the Abdeen Palace on November 20,21“. EgyptToday. 2020-11-14. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d..
4. Umm Kulthum: A Voice Like Egypt.
5. Danielson, Virginia (1996). „Listening to Umm Kulthūm“. Middle East Studies Association Bulletin. 30 (2): 170–173. doi:10.1017/S0026318400033976. ISSN 0026-3184. JSTOR 23061883.
6. . 2008. Suarchyvuotas originalas 2018-09-06. Nuoroda tikrinta 2021-11-30.
7. Umm Kulthum, homage to Egypt's fourth pyramid 
8. „The Quietus | Features | Electro Chaabi | Umm Kulthum: Queen Of The Nile“. The Quietus (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d..
9. „'She exists out of time': Umm Kulthum, Arab music's eternal star“. the Guardian (anglų). 2020 m. vasario 28 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d..
10. Danielson, Virginia (2008 m. lapkričio 10 d.), p.56
11. Danielson, Virginia (2008 m. lapkričio 10 d.), pp.56–57
12. Danielson, Virginia (2001). „Umm Kulthum [Ibrāhīm Um Kalthum]“. In Root, Deane L. (red.). Naujasis Grove muzikos ir muzikantų žodynas. Oksfordo universiteto leidykla.
13. „Film card“. Torino Film Fest (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2021-02-18.
14. Um Kalsum: Balsas kaip Egiptas. Rež. Michal Goldman. Citatos autorius , 1996 m.
15. Danielson, Virginia (2008 m. lapkričio 10 d.). "The Voice of Egypt": Umm Kulthum, Arabic Song, and Egyptian Society in the Twentieth Century. University of Chicago Press. ISBN  – via Google Books.
16. . 5 June 2016. Suarchyvuota iš originalo 5 June 2016.{{}}: CS1 priežiūra: bot: original URL status unknown ()
17. „Umm Kulthum: 'The Lady' Of Cairo“. NPR.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-02-04.
18. Trost, Ernst (6 August 1967). „David und Goliath: Die Schlacht um Israel 1967“. Molden – via Google Books.
19. Lohman, Laura (1 February 2011). Umm Kulthum: Artistic Agency and the Shaping of an Arab Legend, 1967–2007. Wesleyan University Press. ISBN  – via Google Books.
20. „Umm Kulthum brought back to life in unique Dubai 3D concert treatment“. The DAIMANI Journal (anglų). 2020-08-07. Nuoroda tikrinta 2021-02-18.
21. „Kumbh together“. The Economist.
22. Danielson, Virginia. "Listening to Umm Kulthūm. " Middle East Studies Association Bulletin, 30-as tomas, nr. 2, 1996 m., 170–173 psl.
23. „Four decades on, the legacy of Umm Kulthum remains as strong as ever“. Arab News (anglų). 2018-02-06. Nuoroda tikrinta 2020-08-08.
24. „Playboy Interview: Bob Dylan“. Interferenza.com. Nuoroda tikrinta 8 September 2012.
25. . Suarchyvuotas originalas 2015 m. gruodžio 24 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d.. {{}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2015-12-24 siūlomas ()
26. „Old is gold: Vintage photos of a chic Umm Kulthum in Paris!“. 4 October 2015.
27. Andy Gill (2010 m. rugpjūčio 27 d.). „Robert Plant: 'I feel so far away from heavy rock'“. The Independent. UK. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d..
28. Hoebrechts, Laurent. „Youssou N'Dour chante l'islam éclairé“. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 30 d..

Nuorodos

Vikiteka: Um Kalsum – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• imdb.com: Om Koultoum

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.