Turovo kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Turovo-Pinsko kunigaikštystė (blrs. Княства Турава-Пінскае) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.

Княства Турава-Пінскае Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Kijevo Rusios dalis X a.–1162 Haličo-Voluinės kunigaikštystės vasalė XIII-XIV a.
← X a. – 1366 →
Location of Rusios kunigaikštystės XI a.
Sostinė	Turovas
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Didysis kunigaikštis
945–988 (pirmas)	Turas (kunigaikštis)
???–1366 (paskutinis)	Danilas Dmitrjevičius
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Kijevo	X a. m.
- Prijungta prie LDK	1366 m.

Teritorija

Kunigaikštystės pradžioje (iki suirimo) valdytos teritorijos bendrai buvo vadinamos Turovo-Pinsko žeme. Jos apėmė Gomelio srities vakarinę dalį ir Bresto srities rytinę dalį dabartinėje Baltarusijoje, taip pat teritorijas gretimas teritorijas šiaurės vakarų Ukrainoje.

Žemė sutapo su Polesės geografiniu-kultūriniu regionu, o jos svarbiausia upė buvo Pripetė. Kraštui būdingos pelkės ir gausūs miškai. Šiaurėje Turovo-Pinsko žemė ribojosi su Polocko žeme, pietuose - su Voluine, rytuose - su Kijevo žeme (kartais jai priskiriama). Vakaruose ji lietėsi su jotvingių žemėmis (Berestija), kurios ilgainiui absorbuotos kaimyninės Voluinės kunigaikštystės. Pietuose buvo Voluinės istorinis regionas, šiaurėje - Juodoji Rusia, rytuose - su Černigovo žeme.

Raida

Kunigaikštystės teritorijose gyveno dregovičiai, nuo IX a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai. Būsimoji sostinė Turovo miestas įkurtas apie 950 m. legendinio kunigaikščio Turo, brolio. Turovas buvo traktuojamas kaip dalinė kunigaikštystė, pripažįstanti Kijevo valdžią. Nuo Vladimiro Didžiojo laikų čia buvo skiriami atskiri kunigaikščiai. Kijevo Rusiai skylant, jos ankstyvoji istorija buvo susijusi su Kijevo Kunigaikštyste, čia įsitvirtino Iziaslavičių atšaka.

Pirmasis nepriklausomas Turovo valdovas buvo , kuris 1162 m. iškovojo nepriklausomybę nuo Kijevo. Tačiau jau tada prasidėjo šalies skaldymasis tarp Jurijaus palikuonių, susiformavo pusiau priklausomos dalinės kunigaikštystės: , Pinsko, Slucko-Kopyliaus ir kitos.

1223 m. Turovo-Pinsko žemė dalyvavo , o XIII a. viduryje nusilpusi kunigaikštystė pripažino Haličo-Voluinės kunigaikštystės hegemoniją. XIV a. šiai nusilpus, Turovo-Pinsko žemė atiteko Gediminui, kuris ją prijungė prie LDK.

Vėliau Turove buvo skiriami Gediminaičių kilmės vietininkai.

Kunigaikščiai

Turovo-Pinsko (vėliau Turovo) kunigaikščiai išlaikė vieną seniausių Riurikaičių atšakų, kuri buvo kildinama iš Jaroslavo Išmintingojo sūnaus Iziaslavo – Iziaslavičiai. Ši linija iki 1078 m. buvo Kijevo kunigaikščiai, bet vėliau Kijeve įsitvirtinus kitoms linijoms, Iziaslavičiams liko tik Turovas, kurį jie išlaikė iki kunigaikštystės pabaigos.

• Legendinis (po 945–988)
• Sviatopolkas (980–1010)
  • Kijevo Rusios dalis (apie 1010–1045)
• Iziaslavas Jaroslavičius (apie 1045–1054)
  • Kijevo Rusios dalis (1054–1078)
• (1078–1087)
• Sviatopolkas Iziaslavičius (1087–1094)
• (1094–1104/1105)

Baltarusijos istorija
(Rusios kaganatas)
Kijevo Rusia (Riurikaičiai)
Rusios kunigaikštystės:
Polockas, Juodoji Rusia, Smolenskas, Turovas-Pinskas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė:
Polocko, Minsko, Vitebsko, Naugarduko, Bresto, Smolensko, Mstislavlio vaivadijos
Rusijos imperija (Šiaurės vakarai):
Minsko, Vitebsko, Gardino, Mogiliovo gubernijos
BLR, Litbelas
Lenkija, TSRS (Baltarusijos TSR)
Baltarusija

• • Kijevo Rusios dalis (1105–1125)
• (1125–1132), Monomacho linija
• (1133–1134), Monomacho linija
• (1134–1146), Monomacho linija
• Andrėjus Bogoliubskis (1150–1151), Monomacho linija
• Sviatoslavas (1154–1155)
• (1155–1157), Monomacho linija
• (1157–1167), Sviatopolko Iziaslavičiaus anūkas, sugrąžinęs vietinę dinastiją
• (1167–1190)
• (1190–1195)
• (1195–1207)
• (1207–1228)
•  – spėjama, kad jo palikuonys buvo didikai Sviatopolko Četvertinskiai.
• (?-1292)
• (1292-)
• (?-prieš 1366) – jo palikuonys buvo didikai Ostrogiškiai