Tùrovas rus Туров blrs Тураў miestas pietų Baltarusijoje Gomelio srityje 258 km nuo Gomelio Žytkavičų rajone Pripetės de

Tùrovas (rus. Туров, blrs. Тураў) – miestas pietų Baltarusijoje, Gomelio srityje, 258 km nuo Gomelio, Žytkavičų rajone, Pripetės dešiniajame krante. Keliai į Žytkavičus, Davyd Haradoką, Lelčycus. Veikia daržovių ir vaisių konservų fabrikas. Yra viešbutis, Pripetės nacionalinio parko administracija, paminklas Kirilui Turoviečiui, Visų Šventųjų cerkvė (1810 m.), protestantų bažnyčia, 1170 m. pastatytos cerkvės pamatai.

Turovas rus. Туров, blrs. Тураў

Turovo savivaldybė

Turovas 52°04′10″ š. pl. 27°44′10″ r. ilg. / 52.06944°š. pl. 27.73611°r. ilg. / 52.06944; 27.73611 (Turovas)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gomelio sritis
Rajonas	Žytkavičų rajonas

Gyventojų (2022)	2 738

Vikiteka	Turovas

Istorija

Turovas buvo slavų genties dregovičių politinis ir kultūrinis centras. Metraščiuose jis minimas nuo 980 m., kur rašoma, kad miestą įkūręs kunigaikštis . 1005 m. čia įkurta Turovo vyskupija ir išleista Turovo Evangelija – vienas seniausių slavų raštijos paminklų. Turovas buvo Turovo-Pinsko kunigaikštystės, pavaldžios Kijevo Rusiai, sostine. Miestas palaipsniui tapo svarbiu ekonominiu ir kultūriniu regiono centru. XII a. čia gyveno vyskupas , pagarsėjęs savo literatūrine veikla. XII a. Turovo kunigaikštystėje veikė 2 vienuolynai ir 85 cerkvės.

1230 m. Turovą nuniokojo žemės drebėjimas, o 1246 m. – mongolų-totorių antpuolis. XIV a. Turovas tapo LDK dalimi. Nuo 1430 m. buvo asmeninė Švitrigailos valda, o XV a. pab. – Mykolo Glinskio. 1520 m. miestą užpuolė totoriai, o vėliau Turovas tapo Konstantino Ostrogiškio valda. Ostrogiškiai miestą valdė visą amžių, tačiau vėliau jį nupirko Sapiegos. 1648 m. Turovą užkariavo Bogdano Chmelnickio armija. Dėl nuolatinių karų miestas labai sunyko, 1648 m. jame tebuvo 401 namų valda.

Po ATR padalinimo Turovas tapo Minsko gubernijos dalimi ir beveik visą XIX a. buvo provincijos miesteliu, jis buvo Mozyriaus apskrities Turovo valsčiaus centras.1940 m. buvo rajono centru . 1962 m. neteko miesto statuso ir prijungtas prie Žytkavičų rajono. 2004 m. Turovui grąžintas miesto statusas.

Galerija

Miesto gatvė
Pripetės muziejus
Piliakalnis

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Turów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 649 psl. (lenk.)

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Turów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 649 psl. (lenk.)