Turizmas Vengrijoje turi ilga istoriją 2002 m Vengrija buvo 13 oji labiausiai lankoma turistų šalis pasaulyje Turizmas V

Turizmas Vengrijoje turi ilga istoriją, 2002 m. Vengrija buvo 13-oji labiausiai lankoma turistų šalis pasaulyje. Turizmas Vengrijoje tarp 2004 m. ir 2005 m. pakilo beveik 7 procentais. Didžiausią dalį Vengrijos turistų (98 %) sudaro turistai iš Europos (daugiausiai iš Austrijos, Vokietijos ir Slovakijos). Dauguma jų atvyksta automobiliais ir šalyje vieši trumpai. Vengrijos turizmo sezonas trunka nuo balandžio iki spalio mėnesių. Liepa ir rugpjūtis yra palankiausi mėnesiai turizmui Vengrijoje. Budapeštas yra populiariausia šalies kelionių kryptis.

Turizmas Budapešte

Budapeštas tapo Vidurio Europos populiariausia kryptimi 1990-aisiais metais. Lankomos vietos mieste yra Budos pilis, kurioje yra keli muziejai – , Šv. Mato bažnyčia, Vengrijos parlamento pastatas ir . Miestas turi daug muziejų, tris operos teatrus ir pirtis. Budos pilis, Dunojaus upės pylimai ir visa yra įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Vengrijoje esama 1 300 karštųjų versmių. Vengrijos karštosios versmės ir vandens gydyklų kultūra yra svarbi turizmo dalis. Tik Prancūzija, Japonija, Bulgarija, Islandija ir Italija turi panašų karštųjų versmių skaičių. Romėnai buvo pirmieji, kurie naudojo Vengrijos karštąsias versmes (I amžiuje). Budapeštas yra ant sprūdžio, kuris atskiria Budos kalvas nuo lygumų. Budapeštas yra populiari spa kryptis nuo Romos imperijos laikų. Kai kurios pirtys siekia Osmanų imperijos laikus, o kitos yra šiuolaikinės.

Yra žinoma apie 200 urvų po Budapeštu, kai kurie iš jų atviri turistams ir yra populiarūs objektai.

Regioninis turizmas

Balatonas yra didžiausias vakarų Vengrijos gėlo vandens ežeras Centrinėje Europoje. Tai yra antra pagal populiarumą tarp turistų vieta Vengrijoje. 1994 m. ežerą aplankė 2,5 mln. turistų. Šalyje yra daugiau kaip 2 500 km dviračių takų. Šalyje yra puikios galimybės stebėti paukščius ir jodinėti arkliais.

Statistika

Turistų srautai pagal šalis

Dauguma turistų į Vengriją atvyksta trumpam laikui:

Vieta	Šalis	2015	2016
1	Vokietija	548173	553570
2	Jungtinė Karalystė	351165	376573
3	Austrija	297103	319904
4	Rumunija	250750	283496
5	JAV	268766	275314
6	Čekija	238455	273165
7	Lenkija	245928	267257
8	Italija	251210	258858
9	Slovakija	169982	198061
10	Prancūzija	163638	168136

Šaltiniai

Hudman, Lloyd E.; Eva H. Essa; Richard H. Jackson (2002). Geography of Travel & Tourism. Thomson Delmar Learning. pp. 284–285. ISBN .
Hall, Derek R. (2004). Tourism and Transition: Governance, Transformation and Development. CABI Publishing. p. 74. ISBN .
Lyman, Rick (2006-09-03). „Budapest Is Stealing Some of Prague’s Spotlight“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
Boniface, Brian G.; Christopher P. Cooper (2005). Worldwide Destinations: The Geography of Travel and Tourism. Butterworth-Heinemann. pp. 210. ISBN .
Bachmann, Helena (2002-03-18). . Time. Suarchyvuotas originalas 2008-10-09. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
. Budapest Tourism Office. Suarchyvuotas originalas 2005-11-25. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
Schweizer, Kristen (2004-03-06). „Hungary: 'Mediterran' thermal spa water park“. The Seattle Times. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
Krezinger, Szonja (2008-05-14). . Metro World News. Suarchyvuotas originalas 2008-06-06. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
Fallon, Steve (2003). Budapest: Steaming Special Section on Thermal Baths. Lonely Planet. p. 97. ISBN .
Swanson, Brandon (2006-06-05). „Digging the way to a new market“. The Prague Post. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
„Lake Balaton“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.
Hall, Derek (2003). Tourism and Sustainable Community Development. Routledge. p. 39. ISBN .
Johnstone, Sarah (2005). Europe on a Shoestring. Lonely Planet. p. 586. ISBN .
Fallon, Steve; Neal Bedford (2003). Hungary. Lonely Planet. p. 55. ISBN .
Fallon, Steve; Neal Bedford (2003). Hungary. Lonely Planet. p. 56. ISBN .
Tourism in Hungary 2015 2017-09-10 iš Wayback Machine projekto.
[1] 2017-10-08 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Turizmas Vengrijoje – kelionių gidai, susiję su straipsniu

Vikiteka: Turizmas Vengrijoje – vaizdinė ir garsinė medžiaga

VisitHungary

[Hudman-1] Hudman, Lloyd E.; Eva H. Essa; Richard H. Jackson (2002). Geography of Travel & Tourism. Thomson Delmar Learning. pp. 284–285. ISBN .

[Hall-2] Hall, Derek R. (2004). Tourism and Transition: Governance, Transformation and Development. CABI Publishing. p. 74. ISBN .

[Lyman-3] Lyman, Rick (2006-09-03). „Budapest Is Stealing Some of Prague’s Spotlight“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.

[Boniface-4] Boniface, Brian G.; Christopher P. Cooper (2005). Worldwide Destinations: The Geography of Travel and Tourism. Butterworth-Heinemann. pp. 210. ISBN .

[Bachmann-5] Bachmann, Helena (2002-03-18). . Time. Suarchyvuotas originalas 2008-10-09. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.

[sights-6] . Budapest Tourism Office. Suarchyvuotas originalas 2005-11-25. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.

[seattle-7] Schweizer, Kristen (2004-03-06). „Hungary: 'Mediterran' thermal spa water park“. The Seattle Times. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.

[metro-8] Krezinger, Szonja (2008-05-14). . Metro World News. Suarchyvuotas originalas 2008-06-06. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.

[thermal97-9] Fallon, Steve (2003). Budapest: Steaming Special Section on Thermal Baths. Lonely Planet. p. 97. ISBN .

[10] Swanson, Brandon (2006-06-05). „Digging the way to a new market“. The Prague Post. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.

[11] „Lake Balaton“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-05-24.

[Hall39-12] Hall, Derek (2003). Tourism and Sustainable Community Development. Routledge. p. 39. ISBN .

[Johnstone586-13] Johnstone, Sarah (2005). Europe on a Shoestring. Lonely Planet. p. 586. ISBN .

[Fallon55-14] Fallon, Steve; Neal Bedford (2003). Hungary. Lonely Planet. p. 55. ISBN .

[Fallon56-15] Fallon, Steve; Neal Bedford (2003). Hungary. Lonely Planet. p. 56. ISBN .

[16] Tourism in Hungary 2015 2017-09-10 iš Wayback Machine projekto.

[17] [1] 2017-10-08 iš Wayback Machine projekto.