Turizmas Albanijoje yra vienas iš svarbiausių šios šalies ekonomikos sektorių Daugiausiai turistų į Albaniją atvyksta iš

Turizmas Albanijoje yra vienas iš svarbiausių šios šalies ekonomikos sektorių. Daugiausiai turistų į Albaniją atvyksta iš Europos, taip pat iš Azijos ir iš JAV. Šalis pasižymi turtingu archeologiniu paveldu iš Ilyrų, Senovės Graikijos, Senovės Romos ir Osmanų imperijos laikų, nepaliestais paplūdimiais, kalnais, tradiciniais patiekalais, Šaltojo karo artefaktais, ir svetingumu.

Šalis, pagal ją aplankančių turistų skaičių (3,8 mln.), užima 25-ąją vietą (iš 47-ių šalių) Europoje. „Lonely Planet“ įvertino Albaniją kaip kelionių kryptį numeris vienas 2011 m. „The New York Times“ reitingavo Albaniją ketvirtoje vietoje iš 52 krypčių, kurios bus aplankytos 2014 m.

Bioįvairovė

Kilnusis erelis yra nacionalinis Albanijos simbolis.

Beveik trečdalis Albanijos teritorijos (10 000 km²) yra miškinga ir gausi savo flora. Albanijoje auga apie 3 000 skirtingų augalų rūšių, dauguma jų yra naudojami medicininiais tikslais. Dideli juodųjų pušų, bukų ir kėnių miškai yra randami aukštikalnėse, 1 800 m virš jų jūros lygio.

Albanijos miškuose gyvena nemaža didelių žinduolių populiacija – rudasis lokys, pilkasis vilkas, gemzė ir šernas.

Pasaulio paveldas

Albanijoje gausu ežerų. Šalyje yra trys seniausi ir didžiausi pietų Europos ežerai: Skadaro ežeras, Ochrido ežeras ir Prespos ežeras.

Dauguma turistų atvyksta iš Kosovo, Makedonijos, Juodkalnijos, Graikijos ir Italijos.

Nacionaliniai parkai

Butrinto nacionalinis parkas yra įtrauktas į The Guardian Europos nacionalinių parkų dešimtuką. Labiausiai Butrintas yra žinomas dėl savo antikos laikų paveldo. Jame priešistoriniais laikais gyveno ilyriečių gentys. Yra išlikusių istorinių paminklų.

yra vienintelis nacionalinis jūrų parkas Albanijoje. Jis yra pietų Albanijoje, Vliorės apskrityje, kur Otranto sąsiauris atskiria jį nuo Salento Italijoje tik 72 km.

yra žinomas dėl savo gyvybingos floros ir faunos su daugiau nei 100 skirtingų laukinių gyvūnų ir paukščių rūšių, įskaitant elnius, laukines kates, lapes ir t. t.

– nutolęs 26 km į rytus nuo sostinės Tiranos. Parke gyvena retos gyvūnų rūšys. Prespos ežeras yra aukščiausias tektoninis ežeras Balkanuose, esantis 853 m aukštyje.

Panoraminiai vaizdai

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

http://www.mtkrs.gov.al/web/Treguesit_statistikore_te_turizmit_30_1.php 2012-01-19 iš Wayback Machine projekto.
Turizmi ne Shqiperi: Reklama per Evropen Lindore, Shqiperia.com
Mark Hillsdon (2017-02-27). „The European capital you'd never thought to visit (but really should)“. telegraph.co.uk.
. BalkanTravellers. Suarchyvuotas originalas 2008-11-21. Nuoroda tikrinta 2017-03-28.
„52 Places to Go in 2014“. The New York Times. 2014-01-10.
Streissguth, Thomas (2010). Albania in Pictures. Twenty-First Century Books. ISBN .
. Albania.al. Suarchyvuotas originalas 2014-08-09. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.
. Mtkrs.gov.al. Suarchyvuotas originalas 2014-01-10. Nuoroda tikrinta 2014-02-15.

Nuorodos

Albanijos turizmo oficialus portalas

[1] ttp://www.mtkrs.gov.al/web/Treguesit_statistikore_te_turizmit_30_1.php 2012-01-19 iš Wayback Machine projekto.

[2] Turizmi ne Shqiperi: Reklama per Evropen Lindore, Shqiperia.com

[3] Mark Hillsdon (2017-02-27). „The European capital you'd never thought to visit (but really should)“. telegraph.co.uk.

[Balkantravellers-4] . BalkanTravellers. Suarchyvuotas originalas 2008-11-21. Nuoroda tikrinta 2017-03-28.

[5] „52 Places to Go in 2014“. The New York Times. 2014-01-10.

[Streissguth-6] Streissguth, Thomas (2010). Albania in Pictures. Twenty-First Century Books. ISBN .

[7] . Albania.al. Suarchyvuotas originalas 2014-08-09. Nuoroda tikrinta 2014-08-15.

[8] . Mtkrs.gov.al. Suarchyvuotas originalas 2014-01-10. Nuoroda tikrinta 2014-02-15.