Tubinės I

Apie gretimą mažesnį kaimą žr. Tūbinės II.

Tūbinės I
Tūbinių bažnyčia
Tūbinės I
55°31′37″š. pl. 22°15′58″r. ilg. / 55.527°š. pl. 22.266°r. ilg. / 55.527; 22.266 (Tūbinės I)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija	Šilalės kaimiškoji seniūnija
Gyventojų (2021)	172
Vikiteka	Tūbinės I
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Tū̃binės Kilmininkas: Tū̃binių Naudininkas: Tū̃binėms Galininkas: Tū̃bines Įnagininkas: Tū̃binėmis Vietininkas: Tū̃binėse

Tūbinės I  – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 2 km į šiaurės rytus nuo Balsių, dešiniajame Jėrubyno krante. Tūbinių seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, paštas (LT-75047), stovi Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia. Šalia bažnyčios stovi Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia (1823 m.), senosiose kapinėse – Tūbinių kapinių koplyčia (1823 m.), daug liaudiškų ir senų kryžių. Stovi Vytauto Didžiojo paminklas. Pro kaimą eina kelias    Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai , iš pietų juosia Tūbinių miškas.

Gatvė Tūbinėse žiemą

Senoji klebonija ir buvusi mokykla (tolimajame plane)

Istorija

Tūbinės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1561 m. Jurbarko valsčiaus inventoriuje, o 1562 m. – Šiauduvos valsčiaus inventoriuje. Rugsėjo 14 dieną būdavo rengiama mugė. 1794 m. minimas ir kaimas, kurį sudarė 15 kiemų. XIX a. minimas miestelis ir dvaras Raseinių apskrities Pajūrio valsčiuje.

1937 m. įkurta parapija.

LTSR laikais – „Nemuno“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius (nuo 1939 m.), felčerių ir akušerių punktas (nuo 1956 m.), mokykla (nuo 1911 m.), biblioteka (nuo 1950 m.). XX a. devintajame dešimtmetyje Tūbinės I sujungtos su Tūbinėmis II, bet vėliau vėl atskirtos. 2019 m. patvirtintas Tūbinių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1561 m.	Jurbarko seniūnija	?
1562 m.	Šiauduvos valsčius	?
XVII a.		?
XIX a.	Pajūrio valsčius	Raseinių apskritis
–1950 m.	Šilalės valsčius	Tauragės apskritis
1950–1954 m.	Tūbinių apylinkė	Šilalės rajonas
1970 m.	Padievyčio apylinkė
1995–	Šilalės kaimiškoji seniūnija	Šilalės rajono savivaldybė

Vytauto Didžiojo paminklas

2015 m. atstatytas paminklas Vytautui Didžiajam

1929–1930 m. mokytojo Zigmo Jauniaus iniciatyva Tūbinėse buvo pastatytas betoninis trikampis paminklas Vytautui Didžiajam. Trijose paminklo plokštumose buvo atvaizduoti Vyčio, Gedimino bareljefai bei valstybės 10-mečio atkūrimo simbolika. Prie paminklo valstybinių švenčių bei kitų progų metu rinkdavosi vietiniai gyventojai, organizuodavo renginius jaunalietuviai, pavasarininkai, šauliai. 1964 m. paminklas buvo nugriautas. Paminklo viršūnę puošusį geležinį kryžių-saulutę išsaugojo Tūbinių kaimo gyventojal Juzefa Benėtaitė bei Katauskių šeima. 2015 m. kryžius perduotas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui.

2015 m. paminklas buvo atkurtas (architektas – Antanas Plaipa, skulptorius – Osvaldas Neniškis). Originalus paminklas stovėjo A. Stulginskio ir Gardavos gatvių sankryžos trikampyje – šiuo metu neišlikusioje erdvėje. Atstatytas sklype arčiau klebonijos, šalia A. Stulginskio gatvės. Paminklo aukštis be kryžiaus – 2,95 m, su kryžiumi – 3,72 m. 2018 m. sausio 18 d. įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 42103).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1794 m. ir 2021 m.
1794 m.	1859 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.
45	84	70	158	142	97	280
1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
334	142	203	215	172	-	-
Demografinės raidos histograma

Galerija

• Tūbinių informacinis stendas
• Atminimo akmuo senojo Tūbinių Vytauto paminklo vietoje
• Kunigaikštį Vytautą vaizduojantis medžio paminklas, 2015 m. pastatytas prie bendruomenės namų
• Riboženklis kelyje Balsiai–Kaltinėnai, nuo Šilalės pusės
• Viena iš atnaujintų kalvarijų koplytėlių (XIV stotis)
• Vaizdas nuo bažnyčios: restauruotas medinis kryžius, šventoriaus vartai

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Tubiny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 586 psl. (lenk.)
3. „Vytauto paminklas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-02-16.
4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Tūbinės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 582 psl.
• Tūbinės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 351
• Tūbinės. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 197 psl.
• Išsami Tūbinių istorija (tubiniuistorija.lt) 2020-01-13 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
			Bytlaukis - 5 km
	Balsiai - 2 km