Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sąsiaurio gyvenvietės arba Sąsiaurio kolonijos (angl. Straits Settlements, malaj. Negeri-negeri Selat, نݢري٢ سلت, kin. 叻嶼呷) – Britų imperijos kolonija, XIX–XX a. su pertrūkiu egzistavusi dabartinės Malaizijos ir Singapūro teritorijose. Tai buvo viena iš 3 Britų Malajos dalių.

Straits Settlements
Sąsiaurio gyvenvietės

Britanijos kolonija

←

1826 – 1946

→

Vėliava

Sąsiaurio gyvenvietės (raudonos)

Sostinė

Singapūras

Valdymo forma

kolonija

Era

Imperializmas

- Įkūrimas

1826 m.

- Prisijungė prie Malajų Sąjungos

1946 m.

Raida

Britai Malajų salyne kolonijines valdas kūrė nuo XVII a pabaigos, konkuruodami su olandais, kuriems sekėsi daug geriau. Vienintelė išlaikyta britų kolonija salyne Benkulu (Bencoolen) Sumatros vakarinėje pakrantėje, nebuvo pelninga.

Britų kolonizacija labai suintensyvėjo XVIII a pabaigoje. Tuo metu salynas buvo susiskaldęs į mažus sultonatus, kuriuos vieną po kito siekė kolonizuoti . 1791 m britai gavo mažą Penango salą prie vakarinės Malakos pusiasalio pakrantės, iki tol priklausiusią Kedaho sultonatui, kuri tapo jų atsparos punktu.

1811–1814 m. Europoje vykstant Napoleono karams ir Nyderlandus užėmus Prancūzijai, britai buvo užėmę olandų kolonijas Malajų salyne, laikinai tapdami pagrindiniais valdovais. T. S. Raffles įvykdė daug pažangių reformų, buvo tyrinėjama salyno istorija ir kultūra. Nors olandų kolonijos buvo grąžintos Nyderlandams, britai galutinai įsitvirtino Malajų salyne ir ieškojo kelių, kaip įgyti hegemoniją. 1819 m T. S. Raffles dėka iš Džohoro sultonato buvo atplėšta nedidelė Singapūro salelė, kuri efektyvaus valdymo dėka labai suklestėjo ir tapo vienu svarbiausių salyno prekybos centrų.

1824 m. sutartyje olandai ir britai galutinai pasidalijo įtakos sferomis salyne. Britai nutarė apsiriboti Malakos pusiasaliu, o olandams liko visos kitos teritorijos (sudarančios dabartinę Indoneziją). Tai buvo patvirtinta kolonijų apsikeitimu: britai atidavė olandams savo koloniją Benkulu (Sumatroje), už ką mainais gavo Malaką.

1826 m. visos trys Malakos pusiasalyje britų valdomos teritorijos buvo oficialiai paskelbtos kolonija ir pavadintos Sąsiaurio gyvenvietėmis (Straits settlements). 1832 m. sostinė buvo perkelta į Singapūrą. Iš pradžių kolonija buvo administruojama iš Britų Indijos, tačiau 1867 m. ji tapo pavaldi tiesiogiai iš Londono.

Šioje kolonijoje didžiąją gyventojų dalį sudarė kinai, taip pat europiečiai kolonistai: portugalų, olandų ir britų palikuonys. Šią etninę sudėtį kolonizatoriai papildė indais – jie masiškai čia vežė kalinius iš pietinės Indijos.

1874 m. kolonija išaugo, kuomet gavo iš Perako sultonato gabalėlį pajūrio, vadinamą . 1798 m. Kedaho sultonas irgi davė gabalą pajūrio ties Penango sala – vadinamąją Veleslei provinciją. 1886 prie kolonijos prijungtos Kokosų salos ir Kalėdų sala. Paskutinis prijungimas buvo 1906 m., kuomet prie Sąsiaurio gyvenviečių prijungtas .

1941 m. pabaigoje–1942 m. pradžioje Japonijos imperija okupavo visą Malakos pusiasalį, įskaitant Sąsiaurio gyvenvietes. Japonai išlaikė kontrolę iki 1945 m. Jiems pralaimėjus karą, trumpam sugrįžo britų valdžia. 1946 m. balandžio 1 d. dauguma Sąsiaurio gyvenviečių dalių apsisprendė prisijungti prie naujai sukurtos Malajų Sąjungos. Tačiau Singapūras, kartu su Labuanu, Kokosų ir Kalėdų salomis išliko Britų kolonija.

Gubernatoriai

Vardas	nuo	iki
	1826	1830
	1830	1833
	1833	1836
	1836	1843
	1843	1855
	1855	1859
	1859	1867
	1867	1873
	1873	1875
	1875	1877
	1877	1879
	1880	1887
	1887	1893
	1894	1899
	1899	1901
	1901	1904
	1904	1911
	1911	1920
	1920	1927
	1927	1930
	1930	1934
	1934	1942
Japonijos okupacija
	1945	1946