Strėvininkų šv. Vincento Pauliečio koplyčia

54°46′40″š. pl. 24°30′05″r. ilg. / 54.7778°š. pl. 24.5013°r. ilg. / 54.7778; 24.5013

Strėvininkų šv. Vincento Pauliečio koplyčia
Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Kaišiadorių
Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Mūro Strėvininkai
Adresas	Mokyklos g. 46
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1989 m.

Strėvininkų šv. Vincento Pauliečio koplyčia – veikianti katalikų koplyčia, esanti Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Mūro Strėvininkų kaime, 5 km į pietryčius nuo Žiežmarių. Anksčiau buvusi Strėvininkų dvare, o 1989 m. atkurta Strėvininkų socialinės globos namuose. Priklauso Žiežmarių šv. apaštalo Jokūbo parapijai. Koplyčia sutvarkyta, joje kabo Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslas. Kasmet rugsėjo 27 d. koplyčioje švenčiami šv. Vincento Pauliečio atlaidai.

Istorija

XVIII a. buvo minima koplyčia Strėvininkuose. Strėvininkų dvare apie 1744 m. pastatyta šv. Vincento Pauliečio koplyčia. Nuo 1779 m. joje keliskart per metus leistos laikyti pamaldos. 1836 m. surašytas dvaro inventorius nurodė, kad jos stogas buvo su nedideliu kupolu ir geležiniu kryžiumi, dengtas gontais. Koplyčios priekyje buvo įtaisytas nedidelis geležinis balkonas. Po 1831 m. sukilimo konfiskuotas dvaras. Koplyčia uždaryta 1865 m. Joje buvo įrengta cerkvė 108-jam Uralo pėstininkų pulkui, apsistojusiam dvaro rūmuose. 1895 m. cerkvė perstatyta, vėliau - nugriauta.

Šalia koplyčios (cerkvės) buvo kapinės. Konfiskavus Oginskių turtą, ir jo rūmuose apsigyvenus rusų kareiviams, tarp jų buvo daug mirčių, todėl mirusius stačiatikius pradėjo laidoti prie koplyčios. Taip ji liko rusų stačiatikių koplyčia su kapinėmis. Didžiojo karo metais ji buvo prastos būklės, apirusi. Žiežmarių katalikų kunigas Iliniauskas atvykęs į Strėvininkus sušaukė šios apylinkės stačiatikių susirinkimą ir klausė ar stačiatikiai mano remontuoti savo koplyčią ir kapines. Stačiatikiai atsisakę jas tvarkyti, todėl po kiek laiko koplyčia buvo nugriauta, uždrausta laidotis. Cerkvės plytos nuvežtos į Žiežmarius, jomis buvo aptverta katalikų kapinių dalis.

Mūro Strėvininkų kapinėse buvo palaidota 20 žuvusių Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių (1921 m. duomenimis). Koplyčios vietoje 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės sukakčiai atminti pastatytas kryžius. Tais metais dar buvo matomos trobesio pamatų liekanos. Tarp gyventojų sklandė legenda, kad po koplyčios pamatais buvo užkastos trys statinaitės aukso. Kažkas iš jų matęs planą, kurį atsinešę nepažįstamieji kasinėjo žemę ieškodami minimo aukso, bet jo nerado. Tas koplyčios planas buvo ne popierinis, bet ant drobės.

Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo metais vyriausybė Strėvininkų dvaro rūmus perdavė šv. Vincento Pauliečio draugijai, kuri čia įsteigė prieglaudą. 1923 m. rūmuose buvo įkurti Centriniai Strėvininkų aukštesnio tipo namai, kurių išlaikytinius prižiūrėjo seserys . Rūmų pastate buvo atnaujinta koplyčios veikla. Ją lankė prieglaudos ir apylinkės gyventojai. 1946 m. Strėvininkų invalidų namai buvo nacionalizuoti, o koplyčia uždaryta, tačiau prieglauda tebeveikė. Iš koplyčios į Žiežmarių šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią perkelti ir įrengti vargonai.

1989 m. Mūro Strėvininkų kaime ilgamečio vietos pensionato vadovo Aleksandro Dabkevičiaus rūpesčiu atkurta šv. Vincento Pauliečio koplyčia. Taip pat sugrąžinta senoji, po Pirmojo pasaulinio karo pastatyta klebonija. Jos renovacija ir klebonijos teritorijos sutvarkymu rūpinosi parapijos klebonai.

Šaltiniai

1. Žiežmarių parapija
2. xxiamzius.lt
3. Mūro Strėvininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
4. Mūro Strėvininkai. Kaišiadorių enciklopedija.
5. Strėvininkų socialinės globos namai. Istorija 2022-05-16 iš Wayback Machine projekto. strevininkusgn.lt

Nuorodos

• Kaišiadorių dekanato svetainė 2019-05-31 iš Wayback Machine projekto.