Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Stokholmo konferencija – lietuvių politinių centrų įvairiose šalyse atstovų pasitarimas 1917 m. spalio 18-spalio 20 d., taip pat ir 1918 m. sausio 3-sausio 6 d.

Grupelė Antrosios Stokholmo konferencijos delegatų. Sėdi, iš kairės: Dr. Jonas Šliūpas, Felicija Bortkevičienė, Juozas Tumas-Vaižgantas. Stovi, iš kairės: Jurgis Savickis, Martynas Yčas, Jonas Aukštuolis, Ignas Šeinius, Jurgis Alekna, Stasys Šilingas.

Pirmojoje Stokholmo konferencijoje dalyvavo lietuvių politinių centrų atstovai iš Rusijos, Šveicarijos, Skandinavijos, JAV. Vokietijos okupuotą Lietuvą atstovavo Lietuvos Tarybos vicepirmininkas Jurgis Šaulys. Konferencija priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad kariaujančios valstybės pripažintų Lietuvą nepriklausoma valstybe. Taip pat visi užsienio valstybėse gyvenantys lietuviai buvo raginami imtis aktyvios informacinės - agitacinės veiklos už Lietuvos nepriklausomą valstybę. Konferencija taip pat pripažino Lietuvos Tarybą lietuvių tautos aukščiausiu organu. Antrojoje Stokholmo konferencijoje priimta rezoliucija reikalavo, kad Rusija ir Vokietija pripažintų Lietuvos nepriklausomybę etnografinėse ribose, kad lietuvių atstovai būtų priimti kaip lygiaverčiai dalyviai bet kokiose taikos derybose. Rezoliucijoje taip pat reikalauta leisti lietuvių tautai deklaruoti savo norus be jokio išorinio spaudimo, leisti sušaukti lietuvių tautos Steigiamąjį Seimą Vilniuje.