Sportas Lietuvoje

Sportas Lietuvoje – Lietuvos kultūros dalis. Pagal 2018 m. KKSD duomenis, populiariausia Lietuvoje sportuojama sporto šaka tapo futbolas. Pastarasis su 25287 sportininkų aplenkė krepšinį, su 24832 sportuojančiųjų likusį antroje vietoje. Pastarosios sporto šakos pritraukia daugiausiai žiūrovų prie televizijos ekranų, taip pat į arenas, stadionus. Be jų į arenas daug žiūrovų surenka ir ledo ritulio varžybos.

Lietuva olimpinėse žaidynėse

Pagrindinis straipsnis – Lietuva olimpinėse žaidynėse.

Lietuvos olimpietė, aukso medalio laimėtoja penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė

Lietuva olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 17 kartų.

Pirmą kartą olimpiadoje šalis dalyvavo 1924 m. (dviračių lenktynėse ir futbolo varžybose). Dviratininkai Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas dalyvavo atskirose laiko lenktynėse daugiau kaip 188 km plento atkarpoje. Dėl dviračių mechaninių gedimų abu sportininkai nebaigė lenktynių.

Dėl lėšų, laiko ir bendros organizacijos stokos futbolo komanda buvo surinkta paskutinę minutę. Futbolininkai stokojo oficialių išvykimo dokumentų važiuoti į Paryžių, profesionalių uniformų, mokymo ir praktikos. Rungtynėse su Šveicarijos vyrų futbolo rinktine lietuviai pralaimėjo 0–9.

1928 m. Lietuvos sportininkai dalyvavo vasaros ir (žiemos) žaidynėse. Pirmuoju žiemos olimpiados dalyvių tapo čiuožimo atstovas Kęstutis Bulota. Tuo tarpu vasaros olimpiadoje tais metais Lietuvai atstovavo 12 sportininkų 4 sporto šakose.

1990 m. atgavus nepriklausomybę Lietuva dalyvauja visose žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse.

Krepšinis Lietuvoje

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 2010 metų Pasaulio čempionate Turkijoje laimėjo bronzos medalius

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos krepšinis.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariai triskart tapo Europos čempionais (1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune ir 2003 m. Stokholme), triskart tapo Europos vicečempionais (1995 m. Atėnuose, 2013 m. Liublianoje, 2015 m. Lilyje), kartą laimėjo bronzą (2007 m. Ispanijoje). Iškovojo bronzos medalius XVI Pasaulio vyrų krepšinio čempionate (2010 m. Turkijoje).

Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narės 1997 m. tapo Europos čempionėmis. Pasaulio krepšinio čempionatuose moterų rinktinė dalyvavo 3 kartus, du kartus pasiekė 6 vietą.

Aukščiausia krepšinio lyga šalyje yra LKL, įkurta 1993 m. Vieninteliai nugalėtojai iki šiol – Kauno „Žalgiris“ (19) ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ (5). Pagrindinis lygos rėmėjas nuo 2015/2016 m. sezono yra lažybų ir lošimų organizatorė „Tete-a-tete Casino“. LKL 2016–2017 m. sezone nugalėtojais tapo Kauno „Žalgirio“ atstovai, antri liko Panevėžio „Lietkabelis“ (pirmą kartą istorijoje). Trečia liko Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda, nugalėjusi Klaipėdos „Neptūną“.

Kitos šalies krepšinio lygos pagal lygį – Nacionalinė krepšinio lyga, Regionų krepšinio lyga ir Lietuvos studentų krepšinio lyga.

Futbolas Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos futbolo sistema.

Aukščiausioji vyrų futbolo lyga – A Lyga, įkurta 1991 metais, nuo 2004 metų vadinama NFKA A Lyga. Silpnesni klubai žaidžia LFF I lygoje, kurioje 2007 metų sezone žaidė 12 komandų. Žemiau yra LFF II Lyga sudaryta iš dviejų zonų – Pietų ir Vakarų.

Vykdomoji šalies futbolo institucija yra Lietuvos futbolo federacija.

Lietuvai vyrų lygmenyje atstovauja nacionalinė vyrų rinktinė. Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d. su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5.

Nei Pasaulio, nei Europos čempionatuose rinktinė nėra dalyvavusi. Vyriausiu rinktinės treneriu nuo 2015 m. dirba buvęs futbolininkas Edgaras Jankauskas.

2017 m. komanda FIFA reitinge buvo 99 vietoje.

Ledo ritulys

Geriausiai dėl ledo ritulio yra žinomas Elektrėnų miestas, kuriame ilgą laiką buvo vieninteliai ledo rūmai šalyje. Čia gimę geriausi šalies ledo ritulininkai Darius Kasparaitis ir Dainius Zubrus. Energijos komanda yra daugkartinė šalies čempionė.

Regbis Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – .

1961 m. šalyje įkurta Lietuvos regbio federacija. Lietuvai atstovauja Lietuvos vyrų regbio rinktinė ir Lietuvos vyrų regbio-7 rinktinė.

Lietuvos regbio rinktinė tarptautines rungtynes žaidžia nuo 1993 m. 2014–2016 m. ji žaidė Europos tautų taurės 2B divizione, kuriame užėmusi 1 vietą pakilo į aukštesnį 2A divizioną. Regbio-7 rinktinė Europos čempionatuose dalyvauja nuo 2002 m., kai užėmė 5 vietą.

2016 m. liepos 11 d. Lietuva Tarptautinės regbio tarybos (IRB) reitinge užėmė 45-tą vietą tarp 102 komandų. Tarp Europos komandų ji buvo 20-ta.

Visi Lietuvos regbio rinktinės žaidėjai yra mėgėjai. Daugumą jų sudaro Šiaulių klubų žaidėjai. Vienintelis profesionalus iš Lietuvos kilęs regbininkas Karolis Navickas, žaidžiantis Prancūzijos aukščiausios lygos Provanso Pays d‘Aix klube, dar neatstovauja rinktinei.

Kitos sporto šakos

Sporto federacijos

Lietuvos sporto federacijas vienija ne pelno siekianti organizacija Lietuvos sporto federacijų sąjunga. Sąjungos prezidentas – Darius Šaluga. Nuo 1992 m. LSFS yra Europos nevyriausybinių sporto organizacijų sąjungos narė. LSFS vienija 72 sporto šakų federacijas, asociacijas, sąjungas.

Lengvoji atletika

Lengvosios atletikos Lietuvos atletai laimėjo 11 olimpinių, 7 pasaulio čempionatų ir 14 Europos čempionatų medalių. Sėkmingiausias šalies lengvaatletis yra disko metikas Virgilijus Alekna. Kitas olimpinį auksą laimėjęs disko metikas yra Romas Ubartas.

Vienas geriausių šalies disko metikų Virgilijus Alekna

Dviračių sportas

Šalies dviračių sporto atletai yra pasiekę gerų rezultatų pasauliniu lygiu. Ypač tarp šių sportininkų išsiskiria moterys. 2009 metų Pasaulio dviračių treko čempionė, planetos rekordininkė, 2009, 2010, 2016 metų Lietuvos metų sportininkė yra Simona Krupeckaitė. Edita Pučinskaitė yra 1995 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių bronzos medalio laimėtoja, 1999 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių čempionė ir asmeninių lenktynių laikui bronzos medalio laimėtoja, 2001 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių vicečempionė, 1998 m. – prestižinių lenktynių Tour de France, 2006 m. ir 2007 m. – Giro d'Italia varžybų nugalėtoja. 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių prizininkė – Diana Žiliūtė. 2001 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių čempionė, 1997 International Women’s Challenge nugalėtoja – Rasa Polikevičiūtė.

1988 m. olimpiadoje 2 aukso medalius iškovojo Gintautas Umaras. Tuo tarpu Ramūnas Navardauskas yra laimėjęs plento dviračių lenktynių „Giro d'Italia“ ir „Tour de France“ vieną etapą. 2015 m. pasaulio plento dviračių čempionate JAV iškovojo bronzos medalį.

Plaukimas

Gerų rezultatų tarptautinėse varžybose yra pasiekę šalies plaukikai. Vytautas Janušaitis nuo 2005 iki 2010 m. yra laimėjęs 9 medalius Europos čempionatuose, Darius Grigalionis – 5. Tuo tarpu Giedrius Titenis Europos čempionatuose pelnęs 4 medalius, pasaulio čempionate vieną bronzos medalį, universiadoje du aukso ir vieną bronzos medalį.

Daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, pasaulio bei Europos rekordininkė. Olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė yra Rūta Meilutytė. 2012 m. olimpiadoje Londone ji pelnė aukso medalį 100 m. plaukime krūtine. Tais pačiais metais Rūta apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Bėgimas

Lietuvoje vis daugėja plento bėgimo varžybų. Daugiausiai dalyvių dalyvauja „Vilniaus maratono“, „We Run Vilnius“, „Kauno maratono“, „Trakų pusmaratonio“ ir kt. renginiuose. Vyksta Lietuvos bėgimo taurės varžybos.

Lietuvos moterų maratono rekordas, kuris buvo pasiektas Živilės Balčiūnaitės nepagerintas jau beveik dešimtmetį, vyrų (Česlovas Kundrotas) – jau kone du dešimtmečius. 2017 m. perspektyviausi Lietuvos plento bėgikai geriausius asmeninius rezultatus pasiekė olimpiečiai Remigijus Kančys ir Diana Lobačevskė.

Šiuo metu susidomėjimas sparčiai auga bėgimu bekele. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tai gan nauja sporto šaka. 2014 m. įsteigta Pasaulio bekelės ultramaratonų bėgimo taurė, kurioje itin sėkmingai Lietuvą atstovauja Gediminas Grinius, Vaidas Žlabys ir Andrius Ramonas. Tais pačiais metais pradėjo vykti ir Lietuvos bekelės bėgimo taurės varžybos. O 2015 m. surengtas pirmasis Lietuvoje apie 80 km ilgio ultramaratonas „Kernavė–Vilnius“, kurio trasa driekėsi palei Nerį, Neries regioniniame parke.

Triatlonas

Pirmosios triatlono varžybos Lietuvoje ir buvusioje Tarybų Sąjungoje bei penktosios pasaulyje buvo surengtos Panevėžyje 1983 metais. 1987 m. susikūrė . Nuo to laiko kasmet (išskyrus 2008 m.) vyksta Lietuvos čempionatai ir triatlono taurės varžybos. 2013 m. pradėtas rengti didžiausias renginys Lietuvoje – Trakų triatlonas.

Tenisas

Pastaruoju metu šalyje išpopuliarėjo tenisas, kuomet Ričardas Berankis tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į pirmąjį ATP reitingo šimtuką. 2016 m. jis buvo pakilęs iki 55 vietos. Tais pačiais metais lietuvis pirmą kartą šalies teniso istorijoje pateko į olimpines žaidynes. Pirmajame ture R. Berankis susitiko su australu ir pralaimėjo 0-6, 0-6. Tai buvo pirmas kartas olimpinių žaidynių istorijoje, kuomet žaidėjas pralaimėjo tokiu rezultatu.

Automobilių sportas

Automobilių sportą Lietuvoje kuruoja Lietuvos automobilių sporto federacija. Šalyje kasmet vyksta ralio, žiedinės, kroso, drago, drifto ir kitos lenktynės.

Žinomiausi Lietuvos lenktynininkai yra Benediktas Vanagas, Antanas Juknevičius, Stasys Brundza. Žiedinių lenktynių atletas Kazimieras Vasiliauskas lenktyniavo Formulės 2 lenktynėse, kuriose pelnė 2 pergales.

Šachmatai Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Šachmatai Lietuvoje.

1921 metais buvo įsteigta Kauno šachmatininkų draugija. Dabar Lietuvos šachmatų federacija rengia Lietuvos šachmatų čempionatą, Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija rengia Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionatą.

Šaltiniai

1. „Lietuvos sporto rinkos pokyčiai: tendencijos, kurios palies ir prekės ženklus“. M360. Nuoroda tikrinta 2018-12-16.
2. „Apie krepšinį, medijas ir pergalių ieškotojus“. M360. Nuoroda tikrinta 2017-11-22.
3. Men's Ranking 2018-07-15 iš Wayback Machine projekto.
4. „Prezidentė ordinu apdovanojo olimpinę čempionę R.Meilutytę“. delfi.lt. Delfi. 2012-08-10. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
5. „Dėl Lietuvos sportininkų apdovanojimo“. 2012 m. rugpjūčio 8 d. dekretas Nr. 1K-1172. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
6. „Lietuvos maratono metai – rezultatai geri, tačiau iki rekordų dar toli“. 15min.lt/sportas. Nuoroda tikrinta 2017-05-26.
7. . Lietuvos rytas. Suarchyvuotas originalas 2017-11-16. Nuoroda tikrinta 2017-07-12.
8. „Triatlono istorija | Trakų triatlonas“. www.trakutriatlonas.lt. Nuoroda tikrinta 2017-06-15.
9. „Panevėžį vėl nori paversti triatlono Meka“. Sekundė. 2014-01-24. Nuoroda tikrinta 2017-06-15.
10. Ričardui Berankiui du „riestainius“ išrašęs australas: „Kartais taip jau būna“

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.