Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Soto-tsvanai (Sotho-Tswana) – kultūriškai ir lingvistiškai apibrėžta bantų tautų grupė, gyvenanti PAR, Mozambike, Botsvanoje, Zimbabvėje ir Zambijoje. Jie dažniausiai priešpastatomi kitai greta gyvenančiai kultūrinei lingvistinei grupei – .

Kalbos ir tautos

Soto-tsvanai kalba keletu giminingų kalbų, kurios savo ruožtu skirstomos į daugybes dialektų. Kalbų pagrindu išskiriamos ir tautos. Svarbiausios soto-tsvanų kalbos ir tautos yra šios:

(ba)soto – jų kalba vadinama (se)soto
(ba)pedi (arba šiaurės basoto) – jų kalba vadinama arba (se)pedi
– jų kalba vadinama
(ba)tsvana – jų kalba vadinama (se)tsvana
(va)tsongai – jų kalba vadinama

Visoms kalboms būdinga vieninga priešdėlių sistema:

ba – naudojamas tautos daugiskaitai (pvz., batsvana)
ma – naudojamas tautos vienaskaitai (pvz., matsvana)
se – naudojamas kalbai (pvz., setsvana)
bo/le – naudojamas vietai (pvz., Botsvana, Lesoto)

Istorija

Soto-tsvanų protėviai į Pietų Afriką atsikėlė apie 200–500 m., paskutiniosios bantų migracijos metu. Skirtingai negu , kurie apgyvendino pajūrio teritorijas, soto-tsvanai apsigyveno Pietų Afrikos aukštikalnėse, vadinamame regione, esančiame tarp pajūrio žemumų rytuose bei pietuose ir Kalahario vakaruose.

Skirtingai nei nguniai, kurių tarpe introdukuoti kukurūzai ir sparčiai augo gyventojų skaičius, soto-tsvanai gyveno aukštikalnėse bei stepėse, ir jų gyventojų tankumas nebuvo didelis.

XIX a. pradžioje iš pusės prasidėjo ekspansija, vadinama žodžiu mfekanė į soto-tsvanų teritorijas. Tai skatino vietos tautų konsolidacijos procesus, kurių metu susikūrė pirmosios valstybės. Jas sukūrė basoto, bapedi, tsvanai. Viena basoto grupė () migravo tolyn į šiaurę, kol pasiekė dabartinės Zambijos teritoriją. Ten ji nugalėjo vietos valstybę Alujaną, vietoj jos įkurdami savo valstybę. Jų valdymo metu Zambijoje įsigalėjo užkariautojų kalba .

XIX a. viduryje į soto-tsvanų teritorijas ėmė veržtis afrikanai, kurie kūrėsi šiose vietose, statė gyvenvietes. Susiformavo jų valstybės Transvalis, ir kitos. Dar vėliau pretenzijas į teritoriją pareiškė Britų Imperija, kuri nugalėjo afrikanus. Britų užimtos sritys buvo padalintos tarp Pietų Afrikos, Bečuanalando (dab. Botsvana), Barotselando (dab. Zambija), Basutolando (dab. Lesotas).

Kultūros ypatumai

Soto-tsvanai nuo seno išpažino tradicinę religiją, vadinamą , paremtą protėvių garbinimu. Svarbūs tarpininkai tarp dievų ir žmonių yra dingaka, žiniuoniai ir šamanai (labai dažnai moterys).

Nuo XIX a. vidurio jų tarpe ėmė plisti krikščionybė. Lesoto basotai tapo katalikais, o Pietų Afrikos Respublikos, Botsvanos ir Zambijos soto-tsvanų tarpe daugiau paplito protestantizmas.

Mfekanės valstybės ir jų įkūrėjai
: () \| () \| (Šaka) \| () \| () \| Svaziai () \| Mtvakazis () Soto-Tsvana: Bapedi () \| Basotai (Mošoešoe I) \| () \| Tsvanai \| Bamangvatai