Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Mfekanė (mfecane) - Pietinėje Afrikoje maždaug 1815-1840 m. vykusi bantu tautų migracija ir užkariavimai, kurių metu gentinė sąjunga sukūrė daug karingų valstybių ir migravo į šiaurę.


Pietinės Afrikos istorija
PAR, Namibijos, , Lesoto, Svazilendo
Choisanai, Bantu migracija
Kapo kolonija
Mfekanė
, Anglų-zulų karas:
, , Transvalis, , Bečuanalendas, Basutolendas, Vokietijos Pietvakarių Afrika

Pietų Afrikos Sąjunga
Nepriklausomybė:
PAR, (Bantustanai), Svazilendas, Lesotas, Namibija, Botsvana

Prielaidos

Mfekanės pradžia buvo dabartinės Pietų Afrikos Respublikos rytinėje pakrantėje. Manoma, kad introdukavus kukurūzus, vietos gyventojų skaičius ėmė labai sparčiai augti, kas sukėlė disbalansą su gyventojais, gyvenusiais giliau žemyne. Gausėjantys gyventojai skatino migracijas į rečiau gyvenamus regionus.

XVIII a. II pusėje teritorijoje susiformavo du svarbūs politiniai junginiai. Pietuose, prie buvo valstybė, o šiaurėje - valstybė. Jos kariavo tarpusavyje. Svarbiausi susidūrimai įvyko valdant dviem didiesiems valdovams: Dingisvajo (1780-1817) ir Zvidei (1758 - 1825). Dingisvajo 1817 m. žuvus, Mtetva subyrėjo, ir jos vietoje atsiradusį vakuumą užpildė zulų vadovaujama .

Raida

Zulų karalystės valdovu tapo buvęs Mtetvos generolas Šaka Zulu, kuris labai greitai konsolidavo valdžią ir reorganizavo armiją. Kariuomenėje buvo įvesta griežta disciplina, atsirado specializuotos kariuomenės būriai impis, rikiuotė, pradėti naudoti nauji ginklai - ietis iklva, kuri ne metama, o bedžiama, pailgas stiprus skydas. Tai suteikė zulu armijai pranašumų prieš priešus.

Ndvandvės likimas

1818-19 m. vyko karas su Ndvandve, kuris baigėsi visiška zulų pergale. 1820 m. Ndvandvė subyrėjo ir tapo Šakos imperijos dalimi, o pralaimėjusios valstybės generolai išvedė didelę dalį ngunių į šiaurę, ten susidurdami su kitomis valstybėmis.

Generolas įsitvirtino pietiniame Mozambike ir pietrytinėje Zimbabvėje, kur įkūrė (iki 1895 m).
Generolas sunaikino Maravio valstybę ir sukūrė savo imperiją dabartinio Malavio teritorijoje. Jo atvesti nguniai davė pradžią tautybei.
Generolas Maseko vedė kitus ngonius ir įkūrė valstybę į rytus nuo Zvangendabos valstybės.
Karaliaus vadovaujami ngvaniai konsolidavo valdžią ir tapo žinomi kaip svaziai. Jų įkurta valdstybė vadinama Svazilandu.

Mzilikazis

1823 m. Zulu imperijoje įvykus neramumams, generolas sukilo prieš Šakos valdžią ir išsivedė Kumalo klaną į šiaurę. Po ilgų klajonių apie 1837-38 m. jis pasiekė dabartinės Zimbabvės teritoriją, kur sunaikino Rozvių imperiją ir įkūrė Matabele valstybę su sostine Bulavajo. Ji buvo pietvakarinėje dabartinės Zimbabvės dalyje.

Basoto

Ngunių tarpusavio karų ir migracijų fone gretimos tautos (ne nguniai) buvo priverstos konsoliduotis. Tai padarė basoto, kurie, vadovaujant karaliui Mošoešoe I apie 1818 m. įkūrė basotų valstybę, dabartinio Lesoto pirmtakę.

Dalis basoto, vadovaujami , pasivadinę , migravo tiesiai į šiaurę, kur apie 1826 m. pasiekė dabartinės Zambijos teritorijoje buvusią valstybę Alujaną. Alujana buvo nugalėta, o Sebitvane įsitvirtino jos soste.

Pabaiga

1828 m. Šaka Zulu brolis nužudė Šaką ir užėmė Zulu Karalystės sostą. Jis susidūrė su anglais ir būrais, kurie ėmė reikšti susidomėjimą šiuo kraštu. 1840 m. Dinganė buvo nužudytas ir Zulu karalystės sostą užėmė jo sūnus . Maždaug tuo metu sustojo ngunių ekspansijos.

Nuo 1879 m. Mfekanės laikais įkurtosios ngunių valstybės buvo viena po kitos absorbuotos Britų Imperijos ir būrų valstybių.

Mfekanės valstybės ir jų įkūrėjai
: () \| () \| (Šaka) \| () \| () \| Svaziai () \| Mtvakazis () Soto-Tsvana: Bapedi () \| Basotai (Mošoešoe I) \| () \| Tsvanai \| Bamangvatai