Sokiškių piliakalnis

Sokiškių piliakalnis
Sokiškių piliakalnis
Koordinatės	55°33′6.3″ š. pl. 26°18′3″ r. ilg. / 55.551750°š. pl. 26.30083°r. ilg. / 55.551750; 26.30083
Vieta	Ignalinos rajonas
Seniūnija	Dūkšto seniūnija
Aukštis	22 m
Plotas	68x56
Naudotas	I tūkstantmetis pr. m. e. IV ketvirtis - V a.
Žvalgytas	1958
Tirtas	1980–1983 m.
Registro Nr.	AR196 / A1513K / 24756, 1979, 24757

Sokiškių piliakalnis su gyvenviete, Juodžeminis Kalnas – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 1979; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR196; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1513K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24757) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Sokiškių, Dūkšto seniūnija. Pasiekiamas iš plento  102  Vilnius–Švenčionys–Zarasai  prieš Parsvėto ežerą pasukus į kairę vakaruosna link Salako, už Samanio ežero pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 300 m yra kelio kairėje.

Laiptai ant piliakalnio

Samanio ežeras nuo piliakalnio

Piliakalnis

Piliakalnis yra Samanio ežero vakarų krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, su iškiliu viduriu (55-65 m skersmens), pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 68x56 m dydžio, iškiliu viduriu, 4 m žemesne pietrytine dalimi. Šlaitai statūs, nuo 4 m aukščio vakaruose iki 22 m. Piliakalnis buvo ilgai ariamas, sunaikinta kultūrinio sluoksnio viršutinė dalis. Dabar dirvonuoja.

Į pietus – pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, kaulinė yla, molinis verpstukas.

Tyrimai

1958 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

1980–1983 m. Elena Grigalavičienė ištyrė didžiąją piliakalnio aikštelės dalį – iš viso 1115 m², aptiko iki 2 m storio kultūrinį sluoksnį su įvairiais radiniais: akmeniniais įtveriamaisiais ir kirviais su skyle kotui, šlaku, gyvulių kaulais, brūkšniuota, gludinta, grublėta keramika, kaulo dirbiniais. Aikštelės šiaurės vakarų – šiaurės rytų krašte aptiktas 2–3 m pločio viršuje, iki 1,5 m pločio apačioje negilus griovys, už kurio buvo supiltas 2 m pločio ties pagrindu, iki 0,7 m aukščio pylimėlis ir už jo iškastas antras 5 m pločio, iki 2 m gylio griovys. Jo vidinėje pusėje stovėjo medinė užtvara. Šie įtvirtinimai greičiausiai juosė visą aikštelę. Šiaurės vakarų aikštelės krašte buvo įrengti 1,7 m pločio vartai, kuriuos nuo aptvaro šlaito link šonuose tvirtino stulpų 5,5 m ilgio eilės. Pirmieji mediniai stulpinės konstrukcijos pastatai stovėjo arčiau aikštelės centro. Jie sudegė, o nauji buvo atstatyti arčiau aikštelės pakraščių, kur užlygintas čia buvęs griovys. Pastariesiems vėl sudegus buvo pertvarkyti piliakalnio gynybiniai įrenginiai: užverstas išorinis griovys, pastatinti šlaitai, į išorę praplėsta aikštelė. Iš aiškesnių pastatų liekanų aptikta 5x3,5 m dydžio keturkampė žeminė, įgilinta iki 1 m. Paskutiniame laikotarpyje jau naudoti metaliniai įrankiai: peiliai, ylos, žalvariniai papuošalai: apyrankės, grandinėlės, rasta ir ietigalių fragmentų.

Iš viso rasta apie 700 dirbinių: 500 – kaulo, 107 – akmens, 9 – rago, 53 – molio, 13 – geležies, 6 – žalvario, daugiau kaip 10 000 lipdytinės keramikos fragmentų, apie 11 000 gyvūnų kaulų.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. IV ketvirčiu – V a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 40 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 3 502 000 m².

Aplinkiniai piliakalniai
	Jakiškių piliakalnis 6 km	Bielkaučiznos piliakalnis 14 km	Vitkūnų piliakalnis 9 km
	Gatelių piliakalnis 21 km		Čeberakų piliakalnis 12 km
	Garbšių piliakalnis 13 km	Bajorų piliakalnis 10 km	Dūkšto piliakalnis 0,85 km Pasamanės piliakalnis 0,2 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai

1. . ignalina.lt. 2015-12-01. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 153–154 (Nr. 677)
3. Sokiškių piliakalnis. DUOMENYS

Literatūra

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 110.
• Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 64.
• Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 178–179.
• Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva I. V., 1996. P. 168–169.
• Bronius Dakanis. Archeologijos paminklų žvalgymas 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. I, p. 97–98.
• Elena Grigalavičienė. Sokiškių piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982. p. 24–27.
• Elena Grigalavičienė. Sokiškių piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984. p. 22–25;
• Elena Grigalavičienė. Sokiškių piliakalnis // Lietuvos archeologija, V., t. 5. 1986.
• Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva I. V., 1996. P. 168–169.
• A. Pilipaitis, V. Vainauskas. Archeologijas priemineklu kartešana // Zvaigznota debess (Riga). 1987, pavasaris. P. 27-30.
• Gintautas Zabiela. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990. p. 204–206.
• Gintautas Zabiela. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. 1992. T. II, p. 114–119.

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
• Lietuvos piliakalniai. Sokiškiai