Smegenų bangos

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite .

Smegenų bangos – elektromagnetinės prigimties bangos, kurios susidaro žmogaus galvos smegenyse. Yra žinoma, kad kiekvienas neuronų impulsas sukuria tam tikro dažnio elektromagnetinį lauką. Jį galima išmatuoti elektroencefalografu (EEG) arba kitais prietaisais (elektrodai tvirtinami prie galvos odos, gauti duomenys užrašomi). Užfiksuotos bangos yra elektrinio didžiųjų pusrutulių aktyvumo visuma.

Skiriami įvairūs dažniai. Kuo dažnis žemesnis, tuo yra gilesnė relaksacija, ir tuo lengviau gali būti suvokiama įvairi informacija, veiksmingai mokomasi, jeigu išlaikomas sąmoningumas.

EEG metodika užrašyti virpesiai

Delta bangos (0-4 Hz)

4 Hz dažnis fiksuojamas, kada veikiama nesąmoningai arba giliai miegant. Esant šiam dažniui miego metu nesapnuojama. Jos siejamos su gydymo procesu, imuninės sistemos atnaujinimu, organizmo veiklos harmonizavimu.

Jų metu išskiriami augimo hormonai. Kombinacijoje su kitokio dažnio (teta, alfa) bangomis delta bangos pasižymi radaro prietaisų savybėmis. Delta dažnio bangos sąlygoja gilų atsipalaidavimą ir miego būseną.

Disciplina, kuri tiria 4 Hz dažnio pasireiškimą smegenyse (miegą), vadinama . Gydymas miegu vadinamas .

0,5 Hz: 0.5 Hz dažnio bangas sukuria gilus atsipalaidavimas, natūralūs kūno ritmai. Jis generuojamas magnetinių arba elektrinių impulsų pagalba.

1 Hz: bendra (gera) savijauta, harmonija ir balansas.

1,1 Hz: leidžia elektrinės stimuliacijos aparatais pasiekti poveikį, panašų endorfino ir serotonino poveikiui.

1,45 Hz: dažnis gali sukurti rezonansą tarp pogumburio, hipofizės ir kankorėžinės liaukos. Tai gali būti naudojama gydant legasteniją ir Alzheimerio ligas.

1,5 Hz : ligos simptomai sušvelnėja.

2,5 Hz: esant tokiam dažniui, galima pakeisti endorfiną (ir kt. natūralius opiatus). Veiksminga prieš nemigą ir skausmus.

Teta bangos (4–8 Hz)

Teta bangos miego, gilios meditacijos metu kaitaliojasi su delta bei alfa bangomis. Pasąmonė lengviausiai pasiekiama, optimalios sąlygos kūrybingumui ir kūrybai. Plastiška vaizduotė, didžiausias sugebėjimas atsiminti ir mokytis, fantazuoti, sąlygos inspiracijai ir vizualizacijai, asociacijoms ir kūrybiniam mąstymui, jeigu sugebama išlikti sąmonėje.

(grįžtamojo ryšio aparato) kūrėjai Elmer ir nustatė, kad po keleto minučių TETA-treningo teigiamai veikiama sveikata, stimuliuojama imuninė sistema ir pagerėja savijauta bei kūrybiškumas, vyksta regeneracija. Nustatyta, kad vaikų iki 12 metų smegenyse teta bangos generuojamos dažniau, nei suaugusiųjų.

Idealios sąlygos sugestopedijai bei įtaigai (sugestijai). Verbalinė ir kitokia smegenyse gaunama ir perdirbama informacija suvokiama nekritiškai, nes nėra vidinio cenzoriaus, trukdančio informacijai įsitvirtinti pasąmonėje.

4 Hz

4 Hz dažnis stimuliuoja katecholaminų, svarbių atsiminimui bei mokymuisi, gamybą. Šis dažnis gali būti lengvai sukeliamas garso pagalba, per klausos organus, pavyzdžiui, būgnais; (šamanai naudoja būtent šią techniką, t. y. esant 160 bpm ritmui, 1 bpm yra 1/60 Hz).

7,5 Hz

Esant 7,5 Hz dažnio bangoms, fiksuojamas mentalinių sugebėjimų aktyvumas, susijęs su neįprastais (paranormaliais) reiškiniais ir (remiantis neurofiziologės tyrimais).

7,83 Hz/8 Hz

Biologinė sistema yra harmonijoje su žemės rezonansiniu dažniu bei požeminiu magnetiniu lauku. Esant akustinei, optinei arba elektromagnetinei 7.83 Hz stimuliacijai, aktyvuojami natūralūs procesai.

Bioakustikoje tai siejama su 14, 20, 26, 33, 39 und 45 Hz obertonais.

Alfa bangos (8-14 Hz)

Transo būsenos ir negilaus miego bangos. Jos atsiranda atsipalaidavus, esant užmerktoms akims bei nusiraminus. Alfa bangos atitinka budrios sąmonės, esant atsipalaidavus, būseną.

Būdinga gera savijauta, ramus ir sklandus mąstymas, teigiama nuotaika. Alfa bangas generuoja sveikas organizmas. Esant sumažėjusiam alfa bangų aktyvumui, atsiranda streso, susirūpinimo požymiai, smegenų veiklos sutrikimų bei ligų indikacijos.

8-10 Hz

Apatinė alfa bangų sritis. Ji atsako už , kūno ir psichikos veiklos integraciją.

10 Hz

Sąlygoja organizmo stabilumą ir veiklos harmonizavimą. Tai optimalus dažnis elektrinių, elektromagnetinių ar šviesos impuslų pagalba stimuliuoti žinduolių organizmo funkcionavimą. Savijauta esant 10 Hz gali būti palyginama su katės, esančios prie pelės urvelio (atsipalaidavusi, bet pasiruošusi pulti bet kurią akimirką).

Tai budėjimo režimas. Būsena kaip ir esant viduryje (tarp kokių nors dalykų), leidžia vienodai veiksmingai reaguoti į vieną iš pasirinktų dėmesio objektų.

Alfa bangų aktyvumo pasiskirstymas

• 9 – 9,5 Hz 20 %
• 9,5–10 Hz 29 %
• 10–10,5 Hz 18 %
• 10,5- 11 Hz 13 %
• Kita 10 %

11,5–13,5 Hz: idealios sąlygos minčių tėkmei.

12–14 Hz: optimalus kognityvinių gebėjimų lavinimo dažnis.

12–15 Hz: (SMR, Sensorimotor rhythm). Atsipalaidavimo bei aktyvuotos vegetacinės motorikos būsena. Galima aktyvi protinė veikla bei žaibiška reakcija, meditacija.

Beta bangos (14-30 Hz)

Beta bangos dominuoja būdravimo būsenoje, esant atmerktoms akims, fokusuojant į išorinį pasaulį arba sprendžiant konkrečias problemas. Beta bangos siejamos su koncentracija bei kognicija (pažinimas, suvokimas), stresu, karštligiška būsena, stresu bei susirūpinimu, nerimu. Didelė beta bangų dalis sąlygoja didesnį išskiriamų streso hormonų kiekį.

• SMR beta bangos (12–15 Hz): dėmesys į išorę atsipalaidavus.
• vidutinės beta bangos (15–18 Hz): aktyvus dėmesys į išorę.
• Aukštos beta bangos (18–35 Hz): stresas, baimė, didelė įtampa.

VFR neurologas (Tiubingeno universiteto Psichologijos institute) tyrinėjo, kaip esant ekstremaliomis situacijomis, skausmas gali būti nuslopinamas, esant sužeistam žmogui. Larbigas nustatė, kad fakyro kūnas pademonstravo maksimalų organizmo aktyvumą, kuris palyginamas su pasaulio sprinterio čempiono neurofiziologinėmis savybėmis.

Streso hormonai adrenalinas ir noradrenalinas aktyvavo jo kraujo apytaką taip, tarsi ji veiktų esant panikos (aliarmo) sąlygoms. Tačiau greta beta bangų elektroencelografas parodė vis lėtėjančias smegenų aktyvumo bangas, kol pagaliau sąmoningai paniro į analogišką miegui būseną. Taip jis galėjo iškęsti didelius skausmus, esant gilioms kūno žaizdoms, faktiškai nejusdamas jokio skausmo.

Gama bangos (35–130 Hz)

JAV psichofiziologas tyrinėjo asmenis, turėjusių transcendentinių išgyvenimų. Jis nustatė itin aukšto (net iki 128 Hz) gama bangas.

35 Hz: adekvatus ir normalus aplinkos suvokimas itin apsunkintas. Jei nustatomas , panika, didelė baimė, išgąstis, įtampa, itin produktyvios protinės veiklos aktyvumas, tai dažniausiai pasireiškia esant gama bangų aktyvumui. Gama bangos fiksuojamos psichinių ligų atveju (šizofrenija), gali atsirasti mistinių bei patyrimų metu. Jos liudija apie savojo „aš“ ribų praradimą.

40 Hz: raktas į sąmonės supratimo paslaptis, smegenų integracijos mechanizmas (Neurologas Rodolfo Llinas, Niujorko universitetas). Didesni neuronų tinklai, esantys skirtingose smegenų srityse, sinchronizuoja savo bendrą veiklą, esant 40 Hz dažniui.

Neurofiziologiniai tyrimai

Šiuo metu publikuota daug darbų apie meditaciją ir jos poveikį, apimantį psichinius ir fizinius pakitimus bei kvėpavimo, širdies, raumenų darbą, jo aktyvinimą.

Japonų neurofiziologas atliko neurofiziologinę studiją su Zen meistrais bei mokiniais. Tyrimai parodė, kad naujokų (iki 5 m. meditavimo praktikos) smegenys generuoja 10 -12 Hz. Meistrų (10–20 m. praktikos) smegenyse generuojama 7–8 Hz dažnio srovė.

Meditacijos metu nėra miegama, smegenys yra pačios darbingiausios. Žmogus yra atsipalaidavęs, bet tuo pat metu jis gali adekvačiai reaguoti į bet kokį išorinį dirgiklį.

Nuorodos

Neuroterapijos žurnalas

Arellano, A. P., & Schwab, R. S. (1950). Scalp and Basal recording during mental activity. Proc. 1st Int. Congr. Psychiat., Paris.

Banquet, J. P. (1973). Spectral analysis of the EEG in meditation. Electroencephalographology and Clinical Neurophysiology, 35, 143.

Bird, B. L., Newton, F. A., Sheer, D. E., & Ford, M. (1978a) Biofeedback training of 40-Hz EEG in humans. Biofeedback and Self-Regulation, 3, 1.

Bird, B. L., Newton, F. A., Sheer, D. E., & Ford, M. (1978b). Behavioral and electroencephalographic correlates of 40-Hz EEG biofeedback training in humans. Biofeedback and Self-Regulation, 3, 13.

Blum, K. (1990, September/October). The 'Alcoholic Gene. Professional Counselor.

Brazier, M. A. B., & Casby, J. U. (1952). Cross correlation and autocorrelation studies of electroencephalographic potentials. Electroencephalography and Clinical. Neurophysiology, 4, 201.

Bressler, S. C., & Freeman W J. (1980). Frequency analysis of olfactory system EEG in cat, rabbit, and rat. Electroencephalography and Clinical Neurophysiology, 50, 19.

Cavanagh, J. R (1972). Relation between the immediate memory scan and the memory search rate. Psychology Review, 79,525.

Crick, F. (1994) The Astonishing Hypothesis: The Scientific Search for the Soul. New York: Macn-Allan.

Das, N. N., & Gastaut, H. (1955). Variations de I'activite electrique du cerveau, du coeur et des muscles squellettiques au cours de la meditation et de 1'extase yogique. Electroencephalography and Clinical Neurophysiology, Suppl.. 6, 211.

• DeFrance, J., & Sheer, D. E. (1988). Focused Arousal, 40-Hz EEG, and Motor Programming. In D. Giannitrapani & L. Murri (Eds.), The EEG of Mental Activities. Basel: Karger. Eccles, J. C. (1964). The Physiology ofSynapses. New York: Springer-Verlag.

Eccles, J. C. (1965). The control of neuronal activity by postsynaptic inhibitory action. 23rd International Congress of Physiological Sciences (p. 84). Amsterdarn: Excerpta Medica Foundation.

• Ford, M., Bird, B. L., Newton, F. A., & Sheer, D. (1980). Maintenance and Generalization of 40-Hz EEG Biofeedback Effects. Biofeedback and Self-Regulation, 5, 2.

Freeman, W J. (1963). The electrical activity of a primary sensory cortex: Analysis of EEG waves. Int. Rev. Neurobiol., 5, 53.

Freeman, W J. (1988). Nonlinear neural dynamics in olfaction as a model for cognition. In E. Nasar (Ed.), Dynamics in Sensory and Cognitive Processing by the Brain (p.19). Berlin: Springer.

Galin, D., & Ornstein, R. (1972). Lateral specialization of cognitive mode: An EEG study. Psychophysiology, 9, 412.

Giannitrapani, D. (1969). EEG average frequency and intelligence. Electroencephalography and Clinical Neurophysiology, 27, 480.

Giannitrapani, D. (1985). The Electrophysiology of Intellectual Functions. [Monograph.] Basel: Karger.

Giannitrapani, D., & Murri, L. (Eds.). (1988). The EEG of Mental Activities. Basel: Karger.

Gloor, R ('I')rans, Ed.). (1969). Hans Berger on the electroencephalogram of man. Electroencephalography and. Clinical Neurophysiology, Suppl. 28

Gray, C. M., & Singer, W (1989). Stimulus specific neuronal oscillations in orientation columns in cat visual cortex. Pro. NatZ. Acad. Sci. USA, 86, 1698.

Gray, C. M., Konig, R, Engel, A. K., & Singer, W (1989). Oscillatory responses in cat visual cortex exhibit inter - columnar synchronization which reflects global stimulus properties. Nature, 338, 334.

Gray, C. M., Engel, A. K., Konig, R, & Singer, W (1992). Synchronization of oscillatory neuronal responses in cats striate cortex: temporal properties. Visual Neurosc., 8, 337.

Howe, R. C., & Sterman, M. B. (1972). Cortical - subcortical EEG correlates of suppressmotor behavior during sleep and waking in the cat. Electroencephalography and Clinical Neurophysiology, 32, 681.

Inouye, T, Ishihara, T., & Shinosaki, K. (1984). Generating mechanism for frontal midline Theta activity (in Japanese). Rinsho NohaICZinical. Electroencephalography, 26, 796-798.

Inouye, T., Shinosaki, K., & Yagasaki, A. (1983). The direction of spread of Alpha activity over the scalp. Electroencephalography and Clinical. Neurophysiology, 55, 290.

Inouye, T, Ishihara, T., & Shinosaki, K. (1985). Harmonics and subharmonics of frontal midline Theta activity (in Japanese). Rinsho Noha /Clinical Electroencephalography, 27, 377.

Inouye, T, Ishihara, T., Shinosaki, K., & Tbi, S. (1985). Distribution of the subharmonics of frontal midline Theta activity (in Japanese). Rinsho Noha / Clinical Electroenceph., 27, 501.

Inouye, T., Ishihara, T., Shinosaki, K., 'Ibi, S., & Ukai, S. (1988). EEG characteristics of frontal midline Theta activity. In D. Giannitrapani & L. Murri (Eds.), The EEG of Mental Activities (p. 136). Basel: Karger.

Ishihara, T., & Izumi, M. (1975). Fm Theta and imaginative mental activities (in Japanese). Rinsho Noha / Clinical Electroencepalography., 6, 381-384.

Ishihara, T., & Izumi, M. (1976). Distribution of the Fm Theta on the scalp in mental calculation, resting and drowsy states (in Japanese). Rinsho Noha /Clinical Electroenceph., 18, 638.

Ishihara, T., & Yoshii, N. (1972). Multivariate analytic study of EEG and mental activity in juvenile delinquents. Electroencepalography and. Clinical Neurophysiology, 33, 71.

Kennedy, J. L., Gottsdanker, R. M., Arinington, J. C., & Gray, F. E. (1948). A new electroencephalogram associated with thinking. Science, 108, 527.

Kennedy, J. L., Gottsdanker, R. M., Armington, J. C., & Gray, F. E. (1949). Some bioelectric characteristics of the Kappa rhythm. Electroencephalography and Clinical Neurophysiology, 1, 255

Lubar, J. R (1991). Discourse on the development of EEG Diagnostics and biofeedback for Attention-Deficit/Hyperactivity disorders. Biofeedback and Self Regulation, 16, 201.