Nemiga

Nemiga
Kasmet nemiga paveikia 20–60 % visų gyventojų, dažniau moteris. Ligos dažnis didėja su amžiumi.
ICD-10	F51.0, G47.0
ICD-9	307.42, 307.41, 780.51, 780.52
LigųDB	26877

Nemiga (lot. insomnia; insomnija) – miego sutrikimas, pasireiškiantis negalėjimu užmigti ir neišsimiegojimo pojūčiu atsibudus.

Dažnai kenčiantys nuo nemigos asmenys skundžiasi išsekimu ir greitu nuovargiu, dirglumu, mieguistumu, nesugebėjimu sutelkti dėmesio ir atminties suprastėjimu, dėl ko sumažėja darbo, mokymosi našumas, pablogėja informacijos įsisavinimas, padidėja rizika susižaloti darbe, padaryti autoavariją.

Miego sutrikimų patiria apie 20–35 % žmonių. Dažniau pasitaiko moterims, taip pat vyresniems nei 60 metų žmonėms (apie 1,5 karto dažniau).

Nemiga skirstoma į pirminę, kai nėra akivaizdžios identifikuojamos priežasties, ir antrinę, su galima įvardinti priežastimi. Pirminė nemiga atsiranda dėl psichologinių priežasčių, antrinė – dėl aiškiai nustatomų priežasčių (pavyzdžiui, ligos).

Klasifikacija

Pagal pobūdį, nemiga skirstoma į:

• trumpalaikę, pasireiškiančia sutrikusiu miegu ne daugiau nei kelias savaites; tokią nemigą patiria daugelis žmonių dėl rūpesčių ar situacinio miego atidėliojimo (pvz., išvykus į kitą laiko juostą);
• stiprią, kai žmogus nekokybiškai miega nuo trijų savaičių iki pusės metų;
• chronišką, sunkiausią forma, kai nemiga kankina beveik kasnakt bent mėnesį, kartais ilgiau.

Priežastys

Priežastys gali būti įvairios: , somatinės ir kitos ligos, fizinis skausmas; vaistų (antidepresantų, dažnas , , dietinių piliulių vartojimas) poveikis; virškinimo sutrikimai.

Miegą sutrikdyti gali padidėjęs stresas, nerimas, alkoholis, nikotinas, kofeinas.

Kartais nemiga skundžiasi ir visiškai sveiki, tačiau pervargę ar dėl kažkokių priežasčių susijaudinę žmonės. Ypač dažnai tai pasitaiko dirbantiems protinį darbą, nes daugelis neracionaliai panaudoja savo jėgas. Nemiga atsiranda geriantiems daug stiprios kavos, bei arbatos ar energiniais, alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantiems žmonėms. Šie gėrimai, neskaitant alkoholio, žvalina tik kurį laiką, tačiau nepašalina nuovargio. Tačiau alkoholis irgi nepadeda kietai užmigti organizmui.

Blogi miego įpročiai gali išderinti hormono melatonino gamybą. Melatonino gamybą skatina tamsa, o labiausiai lėtina mėlynoji šviesa, sklindanti iš išmaniųjų įrenginių ir televizoriaus ekranų. Pernelyg vėlyvas sotus vakarieniavimas ar fizinio aktyvumo trūkumas gali būti viena iš nemigos priežasčių. Nemigą sukelti gali ir negalėjimas prisiderinti prie aplinkos (per šalta, per karšta, šviesos, triukšmo tarša).

Nemažą dalį lėtinės nemigos atvejų lemia psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, potrauminio streso sindromas ar depresija.

Išnašos

1. Benjamin James Sadock, Virginia Alcott Sadock, Pedro Ruiz: Kaplan & Sadock's Synopsis of Psychiatry Behavioral Sciences / Clinical Psychiatry. Issue 11. Philadelphia: Wolters Kluwer, 2015. .
2. Medicinos terminų žodynas
3. Nemiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.
4. „Insomnia“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.
5. „Insomnia“. MedlinePlus Medical Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.