Serotoninas

Serotoninas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulė	C₁₀H₁₂N₂O
Molinė masė
SMILES	C1=CC2=C(C=C1O)C(=CN2)CCN
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
Farmakokinetinė informacija
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Serotoninas – biologiškai aktyvi medžiaga, hormonas ir neurotransmiteris, monoamininis neuromediatorius, sintetinamas smegenyse iš triptofano.

Serotoninas dažniausia randamas gyvūnų (taip pat ir žmonių) virškinimo trakte, kraujo plokštelėse (trombocituose) ir centrinėje nervų sistemoje. Apie 90% žmogaus viso serotonino yra enterochromafino ląstelėse virškinimo trakte, čia jis naudojamas reguliuoti virškinimo trakto judesius, peristaltiką. Šios medžiagos apykaitos modifikacija sinapsėse yra pagrindinis daugelio antidepresantų veikimo būdas. Serotoninas, sekretuojamas virškinimo trakto ląstelėse patenka per audinius į kraują. Ten neuromediatorių prisikabina trombocitų plokštelės, jose kaupiamos serotonino atsargos. Kai kraujo plokštelės dalyvauja krešėjime, jos išskiria serotoniną, kuris sutraukia kraujagysles ir kraujavimas tampa nebe toks intensyvus. Serotoninas taip pat skatina kai kurių ląstelių augimą, atsinaujinimą, todėl dalyvauja ir gyjant žaizdoms.

Serotoninas randamas ir augaluose, grybuose. Serotoninas vabzdžių venose ir augalų spygliuose yra reikalingas sukelti skausmą, kuris yra serotonino injekcijos pasekmė. Serotoniną taip pat išskiria patogeninės amebos užkrėstame virškinimo trakte, dėl išskiriamos medžiagos pertekliaus sukeliama diarėja.

Serotonino daug vaisiuose ir jų sėklose, jis stimuoliuoja gyvūnų virškinimo traktą taip, kad pasišalintų sveika, nepažeista vaisiaus sėkla.

Yra daug serotonino receptorių. Serotoninas metabolizuojamas daugiausia kepenyse. Vieno tipo auglys, vadinamas karcinoidu, gali išskirti didelius kiekius serotonino į kraują, o tai gali sukelti įvairius simptomus bei šalutines ligas, taip pat ir odos raudonį.

Per dideli serotonino koncentracijos organizme pokyčiai sukelia įvairių neurologinių ligų ar sutrikimų: depresija, migrena, nemiga, schizofrenija, nerimo sutrikimai. Paskutinių tyrimų duomenimis, serotoninas siejamas su kepenų ląstelių regeneracija, veikia mitogeniškai – sukelia ląstelių dalijimąsi.

Išnašos

1. Rang HP (2003). Pharmacology. Edinburgh: Churchill Livingstone. p. 187. ISBN .