Skersabalis

Skersabalis
Skersabalis
54°36′32″š. pl. 23°49′01″r. ilg. / 54.609°š. pl. 23.817°r. ilg. / 54.609; 23.817 (Skersabalis)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija	Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų (2021)	42
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Skersãbalis Kilmininkas: Skersãbalio

Skersabalis – kaimas Prienų rajono savivaldybės vakaruose, 2 km nuo kelio  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė . Vienas didesnių Naujosios Ūtos seniūnijos kaimų. Kaimo rytinėje ir vakarinėje pusėse driekiasi Prienų šilo pušynai. Šiaurės vakarų pusėje kaimas ribojasi su Užbalių, šiaurėje – Senaūčio kaimais. Pietryčių ir pietų pusėje kaimas ribojasi su atitinkamai Tartupio ir Žemaitkiemio kaimais.

Skersabalio miške yra kultūros paveldo objektas – Lietuvos partizanų kapai (senosios kaimo kapinaitės). Čia palaidoti 1945–1951 m. žuvusieji Tauro apygardos partizanai (Jonas Ališauskas-Trakėnas, Jonas Butkevičius-Zubras, Jonas Kisielius-Aršusis, Kazys Petkevičius-Kaštonas, Albinas Povilaitis-Karklas, Stasys Vasiliauskas-Bizūnas, Vincas Žioba, vienas nežinomas partizanas).

Kaimo viduryje, šalia Vido Kazlausko sodybos stovi kryžius žuvusio Lietuvos partizano Vinco Bubnio-Bonkos atminimui.

Istorija

Kaimo vakarinėje pusėje iki 1962 m. vykusios melioracijos buvo seklus 1,8 m gylio Skersabalio ežeras. Šiuo metu jo vietoje stūkso bebaigiantis apaugti krūmynais pelkynas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris	Šilavoto valsčius
1995–	Naujosios Ūtos seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
215	175	128	105	76	47	59	56	42
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Aleksandras Bendinskas (1920–2015), inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas.
• Antanas Laukaitis (g. 1943), statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras

Šiame kaime gimė ir užaugo kunigai Aldonas ir Algimantas Gudaičiai.

Galerija

• Skersabalio ežeras
• Partizanų kapai

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
7. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• V. Juodsnukis. „Suvalkijos partizanų takais“, I ir II dalys
• Vytauto Degučio knyga „Čia tavo pėdos“. Spaustuvė UAB „Utenos Indra“, 2017. (81-85, 171,150 puslapiai).
• A. Aleknavičienė, J. Palionis. Žmonės ir darbai. Prienų ir Birštono krašto šviesuoliai, II, 2013.