Penkios skandhos skr पञ चस कन ध IAST pañca skandha pali pañcakkhandha pažodžiui penkios sankaupos ryšulėliai gniužulai b

Penkios skandhos (skr. पञ्चस्कन्ध = IAST: pañca-skandha, pali pañcakkhandha; pažodžiui: „penkios sankaupos, ryšulėliai, gniužulai“) budizme – tai, kas sudaro būtybę, individą, „aš“. Tai penkios sudedamosios individualybės dalys, kurios pagal budizmą yra tiktai nuolatos kintančių fizinių ir mintinių jėgų ar galių (energijų) deriniai. Jos ne visiškai atitinka vakarietiškas psichologijos ir filosofijos kategorijas, nors verčiant vadinamos panašiai ar net taip pat. Šios penkios sudedamosios dalys dar vadinamos „savarankiškais mazgais“, arba „agregatais“ (plg. angl. the five aggregates). Todėl lietuviškai tiktų tai vadinti „penkiais asmens sandais (sandaros dariniais)“. Kadangi sanskrite skandha yra vyriškosios giminės, tai kaip svetimžodį lietuvių kalboje naudojame šia gimine.

Medžiaga – pirmasis asmens sandas (rūpa)

(skr. रूपस्कन्ध = IAST: rūpa–skandha; pali rūpa–kkhandha)

Pirmasis skandha (sandas) yra rūpa, medžiaga (dar naudojamas „pavidalas“, „forma“).

Medžiagos sandas, rūpa skandha, apima:

tradicinius keturis elementus, t. y. tvirtumą, skystumą, karštį ir judėjimą,
tradicinių keturių elementų vedinius, kurie yra:
- penki mūsų medžiaginiai jutimo organai:
  - akių gebėjimai;
  - ausų gebėjimai;
  - nosies gebėjimai;
  - liežuvio gebėjimai;
  - kūno gebėjimai;
- juos atitinkantys penki išorinio pasaulio objektai:
  - regimieji pavidalai;
  - garsai;
  - kvapai;
  - skoniai;
  - lytėjimo dalykai;
- kai kurios mintys, idėjos, sąvokos, sudarančios proto objektus.

Kaip matome, į medžiagos sandą įeina visa, kas medžiagiška, išorėje ir viduje.

Pojūčiai – antrasis asmens sandas (vedana)

Penki skandhos (pañca khandha)
pagal pali kanoną.

medžiaga (rūpa)
	4 elementai (mahābhūta)

		↓
		sąlytis (sparša)
↓		↑
sąmonė (vidžniana)

→
←

←

	proto veiksniai (četasika)
	pojūčiai (vedana)

	suvokimai (samdžnia)

	minčių dariniai (samskara)

Medžiaga susidaro iš keturių elementų.
Sąmonė kyla iš kitų keturių agregatų,
vadinamų „pavadinimais ir pavidalais“ (namarūpa).
Proto veiksniai kyla iš sąmonės sąlyčio
su pavadinimais ir pavidalais.

Šaltinis: Template:PancaKhandha

(skr. वेदनास्कन्ध = IAST: vedanā-skandha; pali vedanā-kkhandha)

Antrasis skandha (sandas) yra vedana, pojūčiai.

Į šią grupę įtraukti visi mūsų pojūčiai, malonūs, nemalonūs ir neutralūs, kuriuos patiriame per fizinių ir psichinių organų kontaktą su išoriniu pasauliu. Jie yra šešeriopi:

pojūčiai, patiriami per akių sąlytį su regimaisiais pavidalais;
pojūčiai, patiriami per ausų sąlytį su garsais;
pojūčiai, patiriami per nosies sąlytį su kvapais;
pojūčiai, patiriami per liežuvio sąlytį su skoniais;
pojūčiai, patiriami per kūno sąlytį su lytėjimo objektais;
pojūčiai, patiriami per proto sąlytį su minties objektais arba nuomonėmis.

(Galima palyginti su požiūriu į žmogaus pojūčius šiuolaikinėje fiziologijoje.)

Šitas skandha apima visus fizinius ir psichinius pojūčius. Atskirai reikia pastebėti, kad budizme protas yra tiktai šeštasis pojūtis. Aumuo, (manas) budizmo filosofijoje visai nėra dvasia ar sąmonė priešpastatyta medžiagiškumui. Budizmas išvis nepripažįsta dvasios atskirai nuo medžiagiškumo, nuo materijos, kaip kitose filosofinėse sistemose. Aumuo tėra gebėjimas ar organas (indriya), kaip akys ar ausys. Jį galima valdyti ir ugdyti kaip ir bet kurį kitą gebėjimą, tad Buda pakankamai dažnai kalbėjo apie šešių gebėjimų suvaldymo vertę. Kaip gebėjimai akys ir protas skiriasi tuo, kad akių gebėjimas junta spalvų ir pavidalų pasaulį, o proto gebėjimas junta nuomonių, minčių ir proto objektų pasaulį. Atskiras pasaulio sritis mes patiriame skirtingais pojūčiais. Mes negirdime spalvų, bet jas matome. Ir negalime matyti garsų, bet juos girdime. Taigi aumuo (manas) budizme yra suprantamas kaip gebėjimas arba jutimo organas, arba juslė, (indriya), lygiai kaip ausis ar akis.

Suvokimai – trečiasis asmens sandas (samdžnia)

(skr. संज्ञास्कन्ध = IAST: saṃjñā-skandha; pali saññā-kkhandha)

Trečiasis skandha (sandas) yra samdžnia, suvokimai.

Kaip ir pojūčiai, suvokimai yra šešeriopi, atitinkantys šešis vidinius gebėjimus, susijusius su mūsų šešiais jutimo organais. Kaip ir pojūčiai, jie sukuriami per mūsų šešių gebėjimų sąlytį su išoriniu pasauliu. Suvokimai kaip tiktai yra tai, kas atpažįsta fizinius ir psichinius objektus:

regimųjų pavidalų suvokimas;
garsų suvokimas;
kvapų suvokimas;
skonių suvokimas;
lytėjimų suvokimas;
minčių suvokimas.

Proto dariniai – ketvirtasis asmens sandas (samskara)

(skr. संस्कारस्कन्ध = IAST: saṃskāra–skandha; pali saṃkhāra–kkhandha)

Ketvirtasis skandha yra , proto dariniai, arba minčių dariniai, arba valingųjų veiksmų įspaudai; dar gali būti suprantamas kaip polinkių visuma, polinkiai. Pats žodis samskara yra labai daugiaprasmis, bet šiame kontekste jis reiškia „proto ar minčių struktūros, pavidalai“, reiškiantys išorinio pasaulio atspindžius ir laikomi tikrais, nors iš tiesų – nesantys. Kita žodžio reikšmė, neblogai paaiškinanti šio termino prasmę: „tai, kas sudaro (proto turinį)“, „atliktos veiklos įspaudas (mintyse)“.

Šią grupę sudaro visi valingieji veiksmai: geri, blogi ir neutralūs. Tai, ką bendrai vadiname karma, telpa į šį skandhą. Štai kaip Buda kalba apie karmą: „O bhikšūs, karma aš vadinu valią (cetanā). Išreikšdami savo valią, mes veikiame per kūną, kalbą ir protą“. Ir kitur, apie valią Buda sako, kad ji yra „proto darinys, proto veikla. Jos paskirtis – nukreipti mintis į gerą, blogą ar neutralią veiklą“. Lygiai kaip pojūčiai ir suvokimai, valia yra šešių rūšių, kurios susijusios su šešiais vidiniais gebėjimais ir juos atitinkančiais šešiais išorinio pasaulio objektais (fiziniais ir psichiniais). Pojūčiai ir suvokimai yra nevalingi veiksmai. Jie nesukuria karminio poveikio. Šitą poveikį sukuria vien tik valingieji veiksmai, tokie kaip:

dėmesys,
noras,
ryžtas,
pasitikėjimas,
susitelkimas (samadhi),
išmintis (pradžnia),
narsa, jėga,
troškimas,
bjaurėjimasis, nepalankumas, neapykanta,
neišmanymas,
išpuikimas,
„aš“ idėja,
- ir t. t.

(iš viso yra 52 proto veiklos, sudarančios šitą skandhą).

Sąmonė – penktasis asmens sandas (vidžniana)

(skr. विज्ञानस्कन्ध = IAST: vijñāna–skandha; pali viññāṇa–kkhandha)

Penktasis skandha (asmens sandas) yra vidžniana, sąmonė. Nežiūrint visiško termino tapatumo, sąmonė čia suprantama kitaip, nei įprasta vakarietiškose psichologinėse sistemose. Budizme sąmonė suvokiama savitai ir daug siauriau.

Sąmonė yra atsakas, reakcija, kurios pagrindas yra vienas iš šešių gebėjimų (akių, ausų, nosies, liežuvio, kūno ir proto) ir kurios objektas, siekis yra vienas iš šešių atitinkamų išorinių reiškinių (regimieji pavidalai, garsai, kvapai, skoniai, lytimieji dalykai ir proto objektai, t. y. idėjos ir mintys). Pavyzdžiui, regėjimo sąmonės pagrindas yra akys, o jos siekis, apimamas dalykas, objektas yra regimieji pavidalai. Proto sąmonės pagrindas yra protas, o aprėpiamas dalykas – proto objektai, t. y. idėjos ir mintys, arba dharmos. Tokiu būdu sąmonė yra susieta su kitais žmogaus gebėjimais ir taip pat kaip pojūčiai, suvokimai ir valia, sąmonė yra šešeriopa.

Reikia aiškiai suprasti, kad sąmonė neatpažįsta objekto. Ji yra tik tam tikras supratimas: supratimas, kad objektas yra. Kai akis patiria sąlytį su spalva, sakykime, mėlyna, pasireiškia regimoji sąmonė, kuri yra tik paprastas spalvos buvimo supratimas. Ji neatpažįsta, kad tai yra mėlyna. Šiame darinyje nevyksta pažinimas. Mėlynumą atpažįsta trečiasis darinys – suvokimas. „Regimoji sąmonė“ kaip sąvoka yra tik filosofinė išraiška, nusakanti tą patį dalyką, kurį kasdienybėje vadiname „matymu“. Matymas nereiškia atpažinimo. Taip pat yra ir su kitomis sąmonės rūšimis.

Budizmo filosofijoje nėra amžinos, nekintančios dvasios, kuri būtų suvokiama kaip „aš“, „aš pats“, „siela“, „ego“ ir būtų priešpastatyta materijai, medžiagiškumui. Todėl sąmonė budizme nėra laikoma dvasiniu dalyku priešingu materijai. Budizme yra dviprasmybė, kai sąmonė laikoma tam tikru pasireiškimu „manęs paties“, „Aš“ ar „Dvasios“, laikomos nuolatine, per visą gyvenimą išliekančia substancija. Nors čia pat Buda nedviprasmiškai yra pasakęs, kad sąmonė yra priklausoma nuo medžiagos, pojūčių, suvokimų ir proto darinių ir kad jos negali būti be kitų keturių: „Jeigu koks žmogus sakytų: aš parodysiu kaip sąmonė ateina, nueina, iškeliauja, iškyla, auga, didėja ar plėtojasi nepriklausomai nuo medžiagos, pojūčių, suvokimų ir proto darinių,- tai jisai kalbėtų apie kažką, ko nėra“.

Kas yra „aš“?

Tai, ką vadiname „būtybe“, „individu“ ar „aš“, yra tiktai įprastinis pavadinimas ar sutartinis apibūdinimas, etiketė, kurią žmonės suteikia penkių skandhų deriniui. Visi šie skandhos yra laikini ir nuolatos kinta. Todėl ir visas derinys yra laikinas ir nuolat besikeičiantis. Visa, kas yra laikina, yra kančia, duhkha, sakė Buda. Vadinasi, penki asmens sandai yra kančia, duhkha. Vis kitą akimirką sandų derinys yra jau kitas. Taigi logika tokia: A nelygu A. Visa yra kas akimirką vykstančio atsiradimo ir pranykimo tėkmėje. Taigi jau seniai nebėra to „aš“ derinio, kuris sakinio pradžioje perskaitė „taigi“. Vadinasi, nėra jokio „aš“, nes kitokio žmogus dar neišgalvojo.

Taip pat skaitykite

Nuorodos ir šaltiniai

Pasaulio religijos.- Vilnius: Alma Littera, 1997.
What The Buddha Taught /Walpola Rahula.- SriLanka, 1967.