Shinsengumi

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šinsengumi (jap. 新選組) – vėlyvojo šogunato laikotarpio Japonijos policija, ginkluota japoniškais kardais. Jie vilkėdavo tradicinius samurajų rūbus.

Manekenai, aprengti Šinsengumi apranga

Istorinės aplinkybės

Po to kai Japonija atsivėrė Vakarams po JAV komandoro Matthew Perry vizito 1853 m., nuotaikos Tokugavos šiogūnato atžvilgiu tapo neigiamos ir daugelis piliečių ilgėjosi Imperatoriaus valdžios. 1863 m. Kijokava Hachirō įkūrė Rošigumi (浪士組), 234 samurajų, neturinčių šeimininkų (roninų) grupę, kuri gynė Tokugavos šiogūno interesus Kiote.

Istoriniai faktai

Kijokava Hachirō įkūrė su pinigais iš Tokugavos režimo iždo. Bet jo tikslas buvo surinkti roninus bendradarbiauti su imperialistais. Todėl 13 Rošigumi narių tapo Šinsengumi įkūrėjais, o kiti nariai, ištikimi Tokugavos šiogūnatui, grįžo į Edo ir įkūrė Šinchogumi (Edo specialų policijos dalinį). Šinsengumi nariai iš tiesų buvo žinomi kaip Miburō (壬生浪), „Mibu roninai“. Mibu buvo miestas, kuriami jie apsistojo. Tačiau Šinsengumi reputacija greitai buvo sutepta ir jie buvo pravardžiuojami „Mibu vilkais“ (壬生狼). Šinsengumi gali būti verčiama „Naujai surinktas korpusas“ (japonų kalboje šinsen naujai išrinkti, gumi – grupė, komanda, dalinys). Pirmieji Šinsengumi vadai buvo , ir Niimi Nišiki. Iš pradžių grupę sudarė trys frakcijos: Serizavos, Kondo ir Tomouchi. Bet Tomouchi ir Lesato buvo nužudyti greitai po Šinsengumi įkūrimo.

Serizavos frakcija: Serizava Kamo Niimi Nišiki Hirajama Gorou Hirama Juusuke Noguchi Kendži Araja Šingorou Saeki Matasaburou

Kondo frakcija: Kondo Isami

Tomouchi frakcija: Tomouchi Yošio Lesato Džirou Abiru Aisaburo Negiši Yuuzan

Po Tomouchi Jošio ir jo trečios grupės sunaikinimo grupę sudarė tik dvi frakcijos: Serizavos Mito grupė ir Kondō Isami Šiekan nariai, abu įsikūrę Mibu šalia Kioto. Grupė nusiuntė laišką Aizu klanui, prašydami leidimo eiti policijos pareigas Kiote ir veikti prieš revoliucionierius, kurie rėmė imperatorių prieš Tokugavos šiogūnatą. Jų prašymas buvo išpildytas. Rugsėjo 30 d. (Rugpjūčio 18 d. pagal mėnulio kalendorių) Tokugavos režimas, Aizu ir Satsuma klanai išvijo Chōšū klaną iš Imperatoriaus rūmų. Visi Mibu Rōšigumi nariai buvo pasiųsti padėti Aizu klanui ir nuvyti Chōšū narius saugant Imperatoriaus rūmų vartus. Tai sukėlė jėgų poslinkį Kioto politinėje arenoje. Naują vardą, Šinsengumi, suteikė Imperatoriaus rūmai ar Matsudaira Katamori (Aizu klano daimis) už jų darbą saugant vartus. Šinsengumi didžiausi priešai buvo imperialistinių pažiūrų roninai iš Mori klano, priklausiusio Chōshū ir vėliau Šimazu klanas, priklausęs Satsuma klanui, buvusiam sąjungininkui. Ironiška, kad neapgalvoti Serizavos ir Niimi veiksmai, atlikti Šinsengumi vardu, privertė visus bijoti grupės, kai jų darbas buvo palaikyti ramybę. 1863 m. spalio 19 d. Hidžikata ir Jamanami privertė Niimi Nišiki, kuris buvo pažemintas pareigose dėl kovos su imtynininkais, įvykdyti sepuku. Po mažiau nei dviejų savaičių, Matsudaira Katamori įsakymu Kondo frakcija pasikėsino į Serizavą. 1864 m. Ikejada afera, kurios metu jie apsaugojo Kiotą nuo gaisro, išgarsino Šinsengumi per naktį. Jie turėjo daugybę rekrūtų. Šinsengumi išliko ištikima Tokugavos šiogūnatui, po kurio žlugimo buvo išvyti iš Kioto. Jie kovojo iki pat pabaigos. Isami Kondō buvo pagautas ir Meidži vyriausybė jį nukirsdino. Įprasta manyti, kad Tošizō Hidžikata mirtis 1869 m. birželio 20 d. (pagal gegužės 11 d.) yra Šinsengumi pabaiga. Keletas branduolio narių, tokie kaip Nagakura Šinpachi ir Saito Hadžime, išgyveno grupės žlugimą.

Šinsengumi nariai

Geriausiais laikais Šinsengumi turėjo apie 300 narių. Jie buvo pirmoji Tokugava eros samurajų grupė, leidusi prisijungti žmonėms iš ne samurajų klasėms, pvz.: žemdirbiams ar pirkliams. Anksčiau Japonijoje buvo griežta klasių hierarchija. Daugelis prisijungė, norėdami tapti samurajais ir dalyvauti politikoje. Tačiau neteisinga manyti, kad dauguma Šinsengumi nariai buvo ne samurajai. Iš 106 Šinsengumi narių (tarp 302 to meto narių) 87 buvo samurajai, 8 žemdirbiai, 3 pirkliai, 3 gydytojai, 3 vienuoliai ir 2 amatininkai. Dauguma lyderių (pvz.: Jamanami, Okita, Nagakura ir Harada) gimė samurajais.

Šinsengumi hierarchija po Ikedaja aferos

Vadas: Kondō Isami, ketvirtas Tennen Rišin Ryū meistras Generalinis sekretorius (vado pavaduotojas): Jamanami Keisuke Vado pavaduotojas: Hidžikata Tošizō Karinis patarėjas: Ito Kašitarō

Burių kapitonai:

1. Okita Sōdži
2. Nagakura Šinpachi
3. Saitō Hadžime
4. Matsubara Chūdži
5. Inoue Genzaburō
6. Tani Sandžūrō
7. Tōdō Heisuke
8. Suzuki Mikisaburō
9. Harada Sanosuke

Šnipai: Šimada Kai,

Šinsengumi taisyklės

Labiausiai tikėtina, kad Šinsengumi kodeksą parašė Hidžikata Tošizō

Kodekse buvo 5 straipsniai draudžiantys:

1. Nukrypti nuo samurajų kodekso ()
2. Palikti Šinsengumi
3. Privačiai užsidirbti pinigų
4. Būti šališkam bylose
5. Dalyvauti asmeninėse dvikovose

Bausmė nusižengus buvo sepuku. Be to Šinsengumi turėjo šias taisykles:

1. Jei dalinio vadas buvo mirtinai sužeistas, visi dalinio nariai turi tuoj pat kovoti ir mirti
2. Net kovoje, kur didelis mirtingumas, neleidžiama sugrąžinti mirusiųjų kūnų, išskyrus dalinio vado lavoną

Išskirtiniausia ši taisyklė: „ Jei Šinsengumi narys turi kovą su pašaliniu, atliekant pareigą ar ne, jei jis sužeistas ir negali užmušti priešo, leisdamas jam pabėgti, net jei žaizda nugaroje, privalo įvykdyti sepuku“.

Hidžikata privertė narius laikytis griežtų taisyklių, norėdamas įskiepyti grupėje samurajų (Bušido) idėjas ir sukelti baimę grupėje, kad ji visiškai paklustų Hidžikata ir Kondo įsakymams. Šios taisyklės yra pagrindinė priežastis, leidusi jiems sukurti tokį galingą ir bijomą būrį, sudarytą iš kelių šimtų patyrusių samurajų, kurių kiekvienas turėjo leidimą ir tvirtą pasirengimą žudyti.

Nemažai narių buvo priversti atlikti sepuku ar buvo nužudyti už šnipinėjimą.

Uniforma

Šinsengumi nariai buvo gerai matomi mūšiuose dėl savitų uniformų. Pagal Šinsengumi kapitono Serizava Kamo įsakymus standartinė uniforma buvo sudaryta iš ir virš kimono, su balta virve, vadinama tasuki, einančią per krūtinę ir surištą už nugaros. Tasuki paskirtis buvo neleisti, kad kimono rankovės trukdytų rankų judesiams. Uniformos išskirtiniausia dalis buvo haori, nudažyta asagiiro (浅葱色, paprastai šviesiai žydra, bet gali būti šviesiai geltona). Haori rankovės buvo papuoštos „baltų kalnų juostomis“. To pasekmė buvo akį rėžiantys drabužiai, nepanašūs į juodus, rudus ar pilkus karių drabužius.

Vaizdavimas mene

2004 m. Japonijos transliuotojas NHK pradėjo transliuoti metų trukmės draminį serialą, pasakojantį Šinsengumi istoriją, vadinamą 新選 (Šinsengumi) rodytą sekmadienio vakarais. Seriale vaidino Kōdži Jamamoto, Tatsuja Fudživara, Džoe Odagiri ir Katori Šingo iš pop grupės SMAP.

2003 m. japonų samurajų drama „Kai ištraukiamas paskutinis kardas“ vaizduoja Šinsengumi žlugimą, susitelkdama ties įvairiom istorinėm asmenybėm, pvz.: Saito Hadžime.

Istorinėje grožinėj mangoje Kaze Hikaru, mergina, vardu Tominaga Sei, apsimeta berniuku ir pasivadina Kamija Seizaburo, kad prisijungtų prie Mibu-Rošigumi (vėliau žinomą Šinsengumi pavadinimu), kad atkeršytų už tėvo ir vyresniojo brolio mirtį.

Istorinė grožinė anime Peacemaker Kurogane (Taikdarys Kurogane) vaizduoja įvykius, vedusius į Ikedaja aferą, o mangoj parodyti ir po to buvę įvykiai.

Kita populiari istorinė manga Rurouni Kenshin, pagal kurią sukurta anime, vaizduoja po Šinsengumi, dirbantį Meidži policijos departamente, pasivadinus Goro Fudžita. Hadžime Saito pavaizduotas ir Rurouni Kenshin OVA, vadinamą kartais Samurajai X. OVA ir manga parodo scenas iš Ikedaja aferos laikų. Saito dažnai remiasi „Aku Soku Zan“ (Sunaikink-Blogį-Tuoj pat) tarsi Šinsengumi būtų vienintelė valdžia. Reikia pažymėti, kad „Aku Soku Zan“ išgalvotas. Be to kiti Šinsengumi nariai trumpai pavaizduoti serijose.

1999 m. filme Gohatto Šinsengumi vaizduojama praėjus metams po Ikedaja aferos.

„Lemties kardas“ (1966 m.) yra Ryunosuke, kuris gauna įsakymą nužudyti Kondo.