Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal .
Jei galite, sutvarkykite.

Kimono (jap. 着物 'vilkėti') – tradicinis japonų drabužis. Kimono dažniausiai siuvamas iš šilko, tačiau šiais laikais neretai naudojami medvilnė ar poliesteris. Kimono yra skirtas moterims, vyrams, vaikams bei skirtingo socialinio statuso žmonėms. Nors anksčiau kimono buvo kasdieninis drabužis, šiais laikas kimono Japonijoje dėvimas įvairių festivalių, ceremonijų ar švenčių progomis.

Istorija

Kimono, kaip specifinio apdaro pėdsakų galima aptikti jau VII– VIII a. nors neatmetama galimybė, jog kimono atsirado ir anksčiau. Kimono vystėsi kartu su istorija – kuo daugiau metų bėgo, tuo labiau kimono paveikslas kito. Džiomon periodo metu ( jap. 縄文時代 Jōmon jidai), japonų kasdienis drabužis buvo tiesiog tam metui būdinga kanapių pluošto atraiža, tad japonai savo drabužiais, kaip specifiniais ir išskirtiniais apdarais nepasižymėjo. Tačiau kiek vėliau Jamato periodo metu ( jap. 大和時代 Yamato-jidai) (300-550 m.), japonai galėjo pristatyti kiek kitokį drabužį, kuris savo išvaizda buvo panašus į kimono. Šis drabužis susidėjo iš dviejų dalių – viršutinės ir apatinės. Šio periodo metu, dėl klimato kaitos pokyčių į Japoniją pradėjo migruoti kinai, kurie japonus supažindino su šilkaverpiais. Japonai išmoko išgauti šilką, tai turėjo įtakos tolimesnei kimono raidai - kimono pradėtas gaminti iš šilko. Asuka periodas ( jap. 飛鳥時代 Asuka jidai) periodas. Asuka periodo pasekoje Japonijoje po truputį įsigalėjo hierarchija, tai turėjo įtakos ir kimono. Jis buvo suskirstytas į tris rūšis: formalus kimono, imperijos rūmų kimono, bei uniformos. Taip pat šio periodo metu buvo patobulintas kimono siuvimo būdas, audiniai buvo vienspalviai. Nara periodo metu ( jap. 奈良時代 Nara-jidai) (710-792m.) buvo išvystytas šilko audinių dažymo menas, kimono buvo ne tik vienspalviai, tačiau pasižymėjo ir įmantriomis spalvomis. Taip pat kimono sandara pasipildė keliais elementais – švarkais, bei dviejų dalių sijonais. Heian periodas ( jap. 平安時代 Heian-jidai) į kimono paveikslą atnešė naujų elementų. Šio periodo metu japonai pradėjo puoselėti sėdėjimo ant žemės tradiciją, todėl kimono imta siūti atitinkamai platesnius. Kimono spalvos galėjo reikšti įvairius dalykus, pavyzdžiui – metų laiką, mėnesį, pomėgius, socialinį statusą ar kt. Kimono paveikslas Muromači periodo metu ( jap. 室町時代 Muromachi jidai) keitėsi nežymiai. Tačiau platesni ir laisvesni kimono pradėti siūti samurajams, jiems tekdavo daug judėti. Edo periodas( jap. 江戸時代 Edo jidai) pasižymi suklestėjusia pramone tai atitinkamai paveikė ir kimono. Šiuo laikotarpiu buvo ištobulintos dažymo technikos, tačiau, darbo ir laiko sąnaudos buvo didelės, kimono nešioti galėdavę tik turtingi žmonės. Tuometiniai kimono išsiskiria savo spalvomis, gėlių raštais. Nešiojamas vienas sluoksnis, siekiant išryškinti audinio kokybę ir vaizdą. Meidži periodo metu ( jap. 明治時代 Meiji jidai) Japonija tapo pirmąja industrializuota Azijos šalimi. Vakarų invazija į Japonija atnešė dirbtinių dažų, pigesnių audinių. Pastarieji buvo panaudoti kimono siuvimui. Dažai padėjo ištobulinti „Yuzen“ dažymo techniką, kimono pradėti siūti iš importuotų audinių.

Kimono dalys

(jap. 胴裏 Dōura) – viršutinis moters kimono pamušalas.
Eri (jap. 衿 Eri) – kimono apykaklė.
Fuki (jap. 袘 Fuki) – kimono apsiuvas.
(jap. 前身頃 Maemigoro) – medžiagos pluoštas, dengiantis viską, išskyrus rankoves. Taip pat dengia dalį nugaros. Maemigoro skirstomas į dešinįjį ir kairįjį.
Mijacukučis (jap. 身八つ口 Miyatsukuchi) – pradžia prieš rankoves.
(jap. 帯 Obi) – didelė plati juosta surišama aplink liemenį ant japoniško kimono, kad apdengtų apdarą ir jis nebūtų matomas kitų.
Okumis (jap. 衽 Okumi) – viršutinė vidaus dalis, dengianti kairės ir dešinės puses, išskyrus kimono rankoves. Nuo apykaklės iki apdaro apatinės dalies išilgai eina audinio juostos. Priekyje yra išsiuvinėjimų.
Sode (jap. 袖 Sode) – rankovė esanti virš pečių.
Sodegučis (jap. 袖口 Sodeguči) – rankovės anga
Sodecuke (jap. 袖付 Sodetsuke) – rankovės siūlė
Susomavašis (jap. 裾回し Susomavashi) – žemutinis kimono pamušalas
Tamotas (jap. 袂 Tamoto) – rankovės kišenė
Tomoeris (jap. 共衿 Tomoeri) – dalis virš apykaklės
Uraeris (jap. 裏襟 Uraeri) – vidinė apykaklė

Kimono rūšys

Furisode (jap. 振袖 Furisode) reiškia besisupančios rankovės, šio kimono rankovių ilgis vidutiniškai siekia 110-120 cm. Furisode labai formalus kimono, išsiskiriantis ryškiomis spalvomis ir įmantriais raštais, kurie dengia beveik visą kimono audinį. Šis apdaras yra labai formalus, skirtas netekėjusioms moterims. Dažniausiai dėvimas vestuvių metu, nuotakos netekėjusių giminaičių, arba „Pilnametystės dienos“(jap. 成人の日 Seijin no Hi) proga.

Homongi (jap. 訪問 Hōmongi) – reiškia apranga svečiavimuisi. Šis apdaras išsiskiria raštais, kurie driekiasi pečių, bei rankovių srityje. Tinkamas tekėjusioms ir netekėjusioms moterims. Dažnai, vilkimas vestuvių metu nuotakos draugių, bet ne giminaičių. Taip pat homongi galima dėvėti ir formalių renginių ar vakarėlių metu.

Iromudži (jap. 色無地 Iromuji) – kimono, kurį gali dėvėti tiek tekėjusios tiek netekėjusios moterys. Dažniausiai vientisos spalvos, itin solidus. Iromudži reikšmė susideda iš dviejų žodžių „Iro“,kuris reiškia spalva ir „Mudži“, kuris reiškia solidus. Pagrinde dėvimas arbatos ceremonijų metu.

Komon (jap.小紋 Komon) – kasdieninis japonių apdaras, kuris tinka visoms japonėms, neišskiriant ar moteris tekėjusi ar ne. Komon reikšmė – puikus raštas. Šie kimono papuošti įvairiais raštais, per visą audinį. Dažnai dėvimas namuose, ar einant pasivaiksčioti. Apsivilkus aplink juosmenį diržą obi tinkamas ir einant į restoraną, ar kitą viešą įstaigą.

Kurotomesode (jap. 黒留袖 Kurotomesode) – juodas sodrios spalvos kimono, dažniausiai papuoštas raštais, tačiau tik juosmens srityje. Dažniausiai visada dėvimas tik tekėjusių moterų, arba vestuvių metu nuotakos ar jaunikio motinų.

Irotomesode (jap. 色留袖 Irotomesode) – kimono, panašus į kurotomesode apdarą, tačiau jį gali devėti ir tekėjusios ir netekėjusios moterys. Formalus, dažniausiai vilkimas artimų nuotakos giminaičių vestuvių metu.

Cukesage (jap. 付け下げ Tsukesage) – kimono, labai panašus į Homongi, tačiau, skiriasi tuo, kad jis dėvimas, tik vakarėlių, bet ne formalių renginių metu.

Učikake (jap. 打掛 Uchikake) – labai formalus kimono, kurį dėvi tik nuotakos, arba atlikėjos pasirodymo metu. Dažniausiai raudonos arba baltos sodrios spalvos. Tai labai ilgas ir sunkus apsiaustas, visuomet nešiojamas kartu su obi, daugiausia dėvimas lauke.

Susohiki (jap. すそひき Susohiki) – kimono, kuris yra skirtas geišoms arba japoniškų šokių atlikėjoms. Gana ilgas drabužis, lyginant su įprastu kimono. Įprasto kimono ilgis siekia apie pusantro metro, tačiau susohiki ilgis gali siekti net iki 2 metrų, būtent dėl to, dėvint šį drabužį geišos ar šokėjos sijoną kilsteli ir prilaiko rankomis.

Džiunitoe (jap. 十二単 Jūnihitoe) – labai elegantiškas ir puošnus kimono, kurio pasiuvimas itin sudėtingas. Jis buvo dėvimas tik Japonijos ponių, ar itin aukšto socialinio sluoksnio atstovių. Visos džiunitoe dalys yra pagamintos iš šilko. Bendras šio apdaro svoris gali siekti net 20 kilogramų. Tačiau šiais laikais tokį kimono galima pamatyti tik muziejuose, demonstracijose, filmuose ar festivaliuose. Tai pats brangiausias japonų drabužis. Tokį apdarą naudoja tik imperijos moterys, kai kurių svarbių ceremonijų progomis.

Vyriškas kimono

Vyriški kimono yra kur kas paprastesni nei moterų. Jie susideda iš penkių dalių. Nėra tokie puošnus ir įmantrus. Dažniausiai būna tamsių spalvų pilkos, juodos, mėlynos, kartais žalios ir kt. Kasdieniniai vyriški kimono gali būti ir šviesus. Neretai vientisos spalvos.

Aksesuarai

(jap. 印籠 Inro) – itin puošni dežutė laikyti vaistams ar aromatinėms žolelėms, naudojama kartu su vyrišku kimono dažniausiai formalių renginių ar švenčių metu.

(jap. 団扇 Uchiwa) – populiariausia vėduoklių rūšis. Vėduoklė nešiojama kartu su kimono pabrėžia moters grakštumą. Esti įvairių spalvų. Vėduoklė dažniausiai yra derinama su kimono spalvomis.

(jap. 袴 Hakama) – platus sijonas, dažnai dėvimas vyrų, bet nešiojamas ir moterų tam tikromis progomis. Hakama yra tvirtinamas juostelėmis ties juosmeniu, yra susietas kartu su diržu obi. Hakama dažnai dėvimas kovos menų atstovų. Tačiau taip pat hakama kartu su kimono dėvi ir merginos bei moterys, universitetų ar mokyklų baigimo proga.

(jap. 羽織 Haori) – kimono aksesuaras, panašus į švarką kuris ganėtinai ilgas – žemiau juosmens. Haori anksčiau vilkėdavo vyrai, tai būdavo pagrindinė vyriškų kimono dalis, tačiau dabar jį vilki ir moterys.

(jap. 長襦袢 Nagajuban) – labai puošni tunika skirta nešioti tiek vyrams tiek moterims. Nagadžiuban nešiojamas po pagrindiniu kimono, dažniausiai šviesios spalvos. Nors dydžiu prilygsta ir kimono, apsivilkus šį rūbą kartu su kimono, šio beveik nesimato.

Geta (jap.下駄 Geta) – mediniai sandalai skirti dėvėti prie jukatos. Juos gali dėvėti tiek vyrai tiek moterys.

(jap. 足袋 Tabi) – kojinės, kurios dėvimos kartu su geta arba zori. Šios kojinės yra pasiūtos taip, kad kojos nykštys būtų atskirtas nuo visų likusių kojos pirštų, ir jas būtų patogu devėti su tradicine avalyne.

(jap. 草履 Zori) – tradiciniai sandalai skirti dėvėti tiek vyrams tiek moterims. Savo konstrukcija itin panašūs į šlepetes. Zori formalumas gali svyruoti nuo itin formalaus iki visai neformalaus. Šie sandalai gaminami iš įvairių medžiagų, tokių kaip šiaudai, ryžiai, guma.

(jap. 簪 Kanzashi) – tai moters plaukų papuošalai, kurie dėvimi tik su kimono, gali būti gaminam iš įvairių medžiagų, pavyzdžiui šilkas, mediena ar kt.

(jap. 浴衣 Yukata) – dažniausiai vasarinis drabužis, dėvimas kartu su kimono ar be jo, dažnai gaminamas iš šilko ar medvilnės. Šis apdaras yra visai neformalus, dėvimas lauke, festivaliuose. Tinkama ir moterims ir vyrams.

Kaina

Kimono kainos labai įvairios, tai priklauso nuo audinio kokybės. Anksčiau, kimono buvo gaminami iš šilko, šiai dienai tokia alternatyva yra labai brangi, ne visi žmonės gali sau tai leisti. Išlaikyti kimono taip pat yra ganėtinai brangu, atsižvelgiant į šio rūbo valymo kainas ir dažnį, jo pasiuvimą, ar taisymą. Kimono iš šilko, kuris turi daug dalių, ir aksesuarų gali kainuoti iki 40 000 tūkstančių dolerių ar net daugiau. Tačiau šiandien kimono gaminami ir iš paprastesnių medžiagų, yra modernizuoti, todėl įsigyti tokį kimono, nėra didelė prabanga.

Priežiūra

Kiek anksčiau, kimono valymas būdavo itin sudėtingas, dėl to, jog jis buvo vienintelis. Šis metodas vadinamas arai – hari(jap.洗い張り Arai-hari) metodas įdomus tuo, kad kimono yra visiškai išardomas skalbimui, tai yra siūlai visiškai išimami, visos kimono dalys atskirai išskalbiamos ir jas išskalbus, kimono yra persiūnamas tolimesniam naudojimui. Šis valymo būdas yra naudojamas ir dabar, tačiau itin brangus, ir prieinamas ne visiems, dėl to kimono devėjimas yra ne toks dažnas. Tačiau šiais laikais atitinkamai yra ir kitų valymo metodų, kaip sausas valymas, ar cheminės priemonės. Tačiau kimono reikia valyti kas kartą prieš užsidedant ir kiekvieną kartą, po naudojimo. Todėl atsiradus ir sausam valymui, tai netapo daug pigiau. Be kita ko, sausas ar cheminis valymas, nevisuomet panaikina visas dėmes, o ir dalis japonų, dar iki šių dienų labiau pripažįsta arai-hari metodą, tad jis dar vis naudojamas.

Šventės ar progos, kurių metu dėvimas kimono

Šių dienų Japonija yra labai sparčiai vakarėjanti šalis, todėl kimono nėra naudojamas kiekvieną dieną, kaip taip buvo daroma anksčiau, bet japonai itin puoselėja savo tradicijas, kurių metu kimono yra dėvimas.

Vestuvės – vestuvių ceremonijos metu kimono dėvi jaunieji, jaunųjų tėvai ir artimieji.

– tradicinis japonų menų etiketas įpareigoja vilktis kimono, gaminant Ikebana puokštes, kimono dėvėjimas yra įprasta.

Arbatos ceremonijos – šios ceremonijos metu, dažniausiai vilkimas iromudži kimono.

Laidotuvių apeigos – apeigų metų dėvimas tik juodos spalvos kimono, tačiau juodos spalvos kimono dėvimas ne tik per laidotuves, kuris kimono skirtas laidotuvėms galima atskirti pagal obi diržą, jei diržas vientisos juodos spalvos – jis skirtas laidotuvėms, jei jis papuoštas raštais, ar spalvotas, jis skirtas kitoms progoms.

Universiteto baigimas – japonų švietimas yra itin aukštos klasės, tad universiteto baigimas yra labai svarbi šventė, tiek studentams, tiek jų tėvams. Merginos universiteto baigimo proga puošiasi kimono, kuris yra suderintas kartu su hakama, tai itin retas kimono dėvėjimo būdas.

Kovos menai – kovos menų, tokių kaip karatė, aikido, dziudo atstovai dėvi sportinį kimono, kiekvieną karta treniruodamiesi ar kovodami. Sumo imtynininkai privalo dėvėti vyrišką kimono viešumoje.

Geišos – geišų kimono yra labai puošnūs prabangus, geišos gerai išmano kimono meną, jo dėvėjimą, spalvas, motyvus, simbolika. Geišos be kimono viešumoje nesirodo.

Imperatorius – imperatorius, svarbių Japonijai švenčių metu pasipuošia kimono, taip pagerdamas Japonija, japonus ir japoniškąsias tradicijas.

Spalvos ir reikšmės

Kimono spalvos, raštai, motyvai turi daug reikšmių, dažniausiai tokius dalykus geriausiai išmano geišos. Tik modernizuoti, naujoviški kimono, gali neturėti jokios reikšmės, tačiau gražiai atrodyti. Tikri japoniški kimono turi reikšmes, kurios pabrėžia kimono ir japonų kultūros išskirtinumą. Balta ir raudona spalvos populiarios Japonijoje, šios spalvos laikomos sėkmės spalvomis. Tokių spalvų kimono dažnai apsivelkamas svarbių švenčių proga: vestuvės, vaiko gimimas. Mėlynos ir baltos spalvų deriniai taip pat turi svarbią reikšme japonų audiniuose, dažnai iš tokių spalvų vilnos yra gaminama Jukata. Indigo spalva dažniausiai naudojama sudėtingiems kimono raštams išgauti. Kokios spalvos kimono yra apsivelkamas, dažnai nulemia sezonas, ar mėnuo. Šiais laikais kimono spalvą kas mėnesį keičia tik geišos, kiekvienas mėnuo geišoms ir jų kimono turi skirtingą spalvą ar motyvą, pavyzdžiui: liepą kimono atsispindi lelijų motyvai ir dominuoja raudona bei švelni geltona spalva, gruodį pagrindiniai kimono motyvai- chrizantemos, o kimono spalvos: balta ir burgundinė. Dažnai vaizdai atsispindintys kimono gali turėti reikšmę. Pušys, bambukai ir slyvos, reiškia ilgaamžiškumą ir ištvermę. Violetinės spalvos kimono papuoštas gėlėmis gali reikšti amžiną meilę. Sakuros pavaizduotos kimono reiškia artėjantį pavasarį.

Šaltiniai

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas kimono

Vikiknygos

Vikiknygose yra daugiau informacijos tema Vikiknygos (Kimono)

Kimono

Yamanaka, N., 1982. The Book of Kimono. Tokyo.
Liddell, J., 1989. The story of the Kimono. Michigan
Dalby, L.,1995. Kimono: Fashioning Culture. Yale University Press
Harrold, R., Legg, P., 1999. Folk costumes of the world. London.
Jackson, A., 2015. Kimono: The Art and Evolution of Japanese Fashion. Okland
Japonų tradiciniai drabužiai: [internete] rasta: https://sites.google.com/site/japonijairtt/japonu-tradiciniai-rubai [žiūrėta: 2016 lapkričio 27]
Kimono [internete] rasta: http://japonija.lt/kimono/ [žiūrėta: 2016 lapkričio 4]
Kimono [internete] rasta: http://leit.ru/modules.php?name=Pages&pa=showpage&pid=577 [žiūrėta: 2016 spalio 26]
Kondasha Encyklopedia of Japan, 1983. Kondasha International LTD.
Spacey, J., 2015. 17 Reasons to Wear a Kimono [internete] rasta: http://www.japan-talk.com/jt/new/kimono žiūrėta: [2016 lapkričio 28]
W. Sarah., 2013. „The traditional colours of Japan“ [internete] rasta: https://www.tofugu.com/japan/color-in-japan/ žiūrėta: [2016 spalio 26].