Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jugoslavijos karalystė (serbokroatų kalba: Kraljevina Jugoslavija / Краљевина Југославија) – istorinė valstybė, egzistavusi 1918–1945 m., apjungusi dabartines Kroatijos, Slovėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Serbijos, Juodkalnijos, Kosovo teritorijas. Iš pradžių vadinta Serbų, kroatų ir slovėnų karalyste (Kraljevina Srba, Hrvata i Slovenaca, SHS). Dar žinoma, kaip Pirmoji Jugoslavija, taip siekiant atskirti nuo socialistinės Jugoslavijos.

Краљевина Југославија Kraljevina Jugoslavija Jugoslavijos Karalystė
Buvusi karalystė
←   ←   ← 1918 – 1941 →
Vėliava Herbas
Himnas Jugoslavijos karalystės himnas
Location of {{{paprastas_pav}}} Jugoslavijos karalystė tarpukariu.
Sostinė	Belgradas
Kalbos	Serbų-kroatų
Valdymo forma	Karalystė
Era	Naujausi laikai
- Įkūrimas	1918 m., 1918
- Invazija	1941 m.
Valiuta	Krona

Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės karalius Aleksandras I

Susikūrimas

Naujoji valstybė sujungė Serbiją ir Juodkalniją su subyrėjusios Habsburgų monarchijos dalimis: Kroatija-Slavonija, Voivodina, Dalmatija, ir bei Bosnija-Hercegovina.

Jau kuriantis valstybei egzistavo skirtingos būsimosios valstybės sandaros sampratos. Iki tol Austrijai-Vengrijai priklaususių teritorijų slavai siekė federacinės struktūros, tuo tarpu Serbijos vyriausybė norėjo sukurti centralizuotą unitarinę valstybę. Dėl Italijos siekių išplėsti savo teritoriją į Istriją ir Dalmatiją valstybė buvo įkurta paskubomis, o sprendimas dėl Jugoslavijos valstybės sandaros atidėtas, nes įtakingos abiejų pusių politinės jėgos sutarimo nesugebėjo pasiekti.

Tautiniai nesutarimai

Galiausiai buvo sukurta centralizuota Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, kurioje dominavo serbai. Tai neatitiko federacijos siekusių kroatų tikslų. Sostinė ir centrinis aparatas buvo Belgrade, kur vyravo didžiaserbiška tautinė idėja. Ilgą laiką kovoję dėl autonomijos Vengrijos karalystėje kroatai bendra valstybe buvo labiausiai nusivylę. Aristokratinis serbų nacionalizmas bandydamas įsiviešpatauti bendroje valstybėje, susidūrė su kroatų aristokratinio ir biurokratinio nacionalizmo mišiniu bei buržuaziniu slovėnų nacionalizmu.

Prieštaravimai tarp skirtingų tautų per 70 metų daugiatautės valstybės istoriją taip ir nebuvo įveikti. Jau tarpukaryje tai lėmė valstybės egzistavimui grėsusias krizes, kai kovojančiosios pusės buvo pasiskirsčiusios iš esmės pagal tautinį principą. Kita Jugoslaviją kamavusi problema buvo skirtingas ekonominio, kultūrinio ir socialinio išsivystymo lygis susijungusiose šalyse. Labiausiai išsivysčiusiomis buvo anksčiau Dunojaus monarchijai priklausiusios Slovėnija, Kroatija ir Vojevodina. Šios šalys prie bendrojo Jugoslavijos socialinio produkto prisidėjo žymiai daugiau, nei likusios dalys. Išsivystymo atotrūkis tarp Pietų ir Šiaurės dar labiau išryškėjo paskutiniajame Jugoslavijos valstybės egzistavimo etape XX a. 9-ame dešimtmetyje.

Žlugimas

Kai 1941 m. balandžio mėnesį Trečiasis Reichas ir Italijos karalystė įsiveržė į Jugoslaviją, valstybė dėl savo vidinių prieštaravimų sužlugo per keletą dienų, o agresoriams nebuvo rimtai pasipriešinta. Okupantai pasinaudojo vienybės tarp jugoslavų trūkumu – kai kurios dalys buvo aneksuotos, kitos perduotos Vengrijai, Bulgarijai ir prijungtos prie Italijos kolonijos Albanijos, o Kroatijoje ir Bosnijoe sukurtas fašistinis marionetinis režimas. Netrukus Jugoslavijoje susikūrė , kurie kovojo su okupantais: iš pradžių stipriausiais buvo monarchijai ištikimų četnikų daliniai, tačiau greitai dominuoti ėmė komunistų partizanai, vadovaujami Josipo Broz Tito.

Taip pat skaitykite

• Jugoslavijos karalystės administracinis suskirstymas

Vikiteka: Jugoslavijos karalystė – vaizdinė ir garsinė medžiaga