Sent Vincentas ir Grenadinai

Sent Vinsentas ir Grenadinai angl. Saint Vincent and the Grenadines
Vėliava Herbas
Himnas: „Sent Vinsente, nuostabioji žeme“
Sent Vinsentas ir Grenadinai žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų
Sostinė	Kingstaunas
Didžiausias miestas	Kingstaunas
Valstybės vadovai  • valdovas  • generalgubernatorius  • premjeras	Karolis III
Plotas  • Iš viso  • % vandens	389 km^2 (182) nežymus
Gyventojų  • 2017  • Tankis	109 895 (193) 302,95 žm./km^2 (24)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2011 (progn.) 0,695 mlrd. $ (182) 6 342 $ (124)
Valiuta	Rytų Karibų doleris
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC -4
Nepriklausomybė	nuo JK 1979 m. spalio 27 d.
Interneto kodas	.vc
Šalies tel. kodas	+1-784

Sent Vinsentas ir Grenadinai – salų valstybė Karibų jūroje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Sent Vinsento ir Grenadinų istorija.

Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos

Pirmieji salų gyventojai buvo indėnai karibai. Europiečiai Sent Vinsento apylinkėse plaukiojo nuo 1498 m. (Kristupas Kolumbas), bet dėl nuožmaus karibų priešinimosi, salų nekolonizavo. Tik 1719 m. prancūzai pradėjo Sent Vinsento kolonizaciją. Tačiau anksčiau čia atsikraustė juodaodžiai, kurie čia pateko sudužus laivui ar pabėgę iš vergijos Barbadose. Jie susimaišė su vietiniais gyventojais ir sudarė garifūnų etninę grupę.

XVIII a. prancūzai saloje augino tabaką, kavą, cukranendres, indigažoles, medvilnę. Dirbti plantacijose įvežti vergai iš Afrikos. Pagal 1763 m. Paryžiaus sutartį, Sent Vinsentas atiteko britams. Jų kolonizacijai vietiniai gyventojai intensyviai priešinosi. 1779 m. salą užėmė prancūzai, bet 1783 m. ji vėl grąžinta britams. 1783–1796 m. vedami ir prancūzų palaikomi garifūnai rengė sukilimus prieš kolonizatorius iš Anglijos, bet galiausiai neramumai numalšinti. Apie 5000 garifūnų iš Sent Vinsento ištremta į Roataną (dab. Hondūras). Vėliau iš ten jie paplito po beveik visą Centrinės Amerikos Karibų pakrantę.

1838 m. galutinai panaikinus vergiją, kolonija patyrė nuosmukį, žlugo cukraus verslas. XIX a. į salą kėlėsi imigrantai iš Indijos, Madeiros. 1902 m. Sufriero ugnikalnio išsiveržimas pražudė ~2000 žmonių.

1833 m. Sent Vinsento ir Grenadinų kolonija įjungta į Britų Priešvėjines salas. 1958 m. ši britų valda bandė jungtis į Vest Indijos federaciją. Tačiau šis projektas žlugo, ir 1962 m. vėl tapo atskira britų valda. 1969 m. valdai suteiktas asocijuotos šalies statusas, o 1979 m. šalis pasiekė nepriklausomybę po organizuoto referendumo. Šalis išliko Britų Sandraugos nare. 2009 m. organizuotas referendumas dėl šalies tapimo respublika, tačiau gyventojų dauguma pasisakė už pavaldumo Britanijos monarchui išlaikymą.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Sent Vinsentas ir Grenadinai yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovas – karalius Karolis III, kuriam atstovauja , turintis simbolinę galią. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui ir kabinetui. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 21 vietą turintis parlamentas, kurio 15 narių renkami visuotiniuose rinkimuose, o likusieji šeši paskiriami generalgubernatoriaus pagal ministro pirmininko ir opozicinės partijos rekomendacijas. Parlamento kadencija trunka penkerius metus. Valdžia šalyje centralizuota; nėra vietinių savivaldos institucijų.

Sent Vinsentas ir Grenadinai priklauso JTO, TVF, PSO, OAS, OECS ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Sent Vinsento ir Grenadinų parapijos.

Šalies žemėlapis

Šalis suskirstyta į 6 parapijas iš kurių 5 yra Sent Vinsente, o šeštoji apima Grenadinus.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Sent Vinsento ir Grenadinų geografija.

Sent Vinsentas ir Grenadinai yra Karibų jūros salyne, tarp Sent Lusijos šiaurėje (skiria Sent Vinsento sąsiauris), Grenados pietuose ir Barbadoso rytuose. Sent Vinsentą ir Grenadinus sudaro viena pagrindinė sala, Sent Vinsentas, ir šiaurinė 600 salų ir salelių, vadinamų Grenadinais, dalis. Didžiausios šaliai priklausančios Grenadinų salos yra Bekija, Junionas, Kanuanas, Miustikas, Mero.

Sent Vinsento sala užima 89 % valstybės ploto, joje gyvena 95 % piliečių. Sala kalnuota, lygumų nedaug, virš šiaurinio salos trečdalio kyla veikiantis Sufriero ugnikalnis, XX a. išsiveržęs ne vieną kartą. Vidurinė ir pietinė salos dalys staigiai leidžiasi į jūrą, o rytinėje pusėje virš juodo smėlio paplūdimių kyla stačios uolos. Ilgiausia upė – Koloneris. Dauguma Grenadinų salų ne tokios kalnuotos, jas supa koralų rifai. Keletas Grenadinų salų, kaip antai Miustikas ir Bekija, tapo prabangiais kurortais turtingiesiems užsieniečiams.

Klimatas

Klimatas tropinis, pasatinis, drėgnas. Vidutinės mėnesio oro temperatūros svyruoja nedaug, tarp 25 ir 28 °C; dienomis pakyla iki 28-30 °C ar daugiau, naktimis atvėsta iki 22-24 °C. Per metus iškrenta nuo 1200 mm kritulių pietuose, iki 3700 mm centriniuose Sent Vinsento rajonuose. Sausesnis periodas trunka nuo sausio iki gegužės. Salas dažnai nusiaubia uraganai.

Chartumo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	25	25	25,5	26,5	27,5	27,5	27,5	27,5	27	27	26,5	26	26,5
Krituliai mm	63	45	41	49	95	158	202	214	212	193	184	103	1 559
Duomenys: Sudano klimatas, Chartumas 2013 06 29

Gamta

Salose aptinkama virš 1300 augalų, 111 paukščių, 16 roplių, 15 žinduolių ir 4 varliagyvių rūšys. Aplinkiniuose vandenyse gyvena virš 500 rūšių žuvys. 2010 m. duomenimis miškai salose dengia apie 68 % viso ploto. Didesnė jų dalis – tropinės džiunglės, bet taip pat yra ir nedideli mangrovių bei kitų tipų miškų plotai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Sent Vinsento ir Grenadinų ekonomika yra prasta lyginant su kitų Karibų salomis, kadangi žemės ūkis yra pagrindinė pelno šaka. Bananai yra vieni iš svarbiausių žemės ūkio poduktų, bet Sent Vinsentas yra vienas iš didžiausių marantės augintojų pasaulyje. Taip pat auginami kokosai, saldžiosios bulvės, prieskoniai. Žvejyba šalyje buvo atgaivinta Japonijos pagalba. Esama nekokios statybinių medžiagų (cemento), maisto perdirbimo ir siuvimo pramonės. Gaminamas romas. Turizmas yra vienas iš didžiausių šalies ekonomikos dalių.

Importuojami maisto produktai, chemikalai, trąšos, degalai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Barbadosas, Didžioji Britanija, Sent Lucija, Trinidadas ir Tobagas, Antigva ir Barbuda, Grenada.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Sent Vinsento ir Grenadinų demografija.

Žvejai Bekijos saloje

2009 m. šalyje gyveno 104,5 tūkst. gyventojų – absoliuti dauguma Sent Vinsente. Tankiausiai apgyvendintos salos pakrantės (ypač pietinės, pietvakarinės). 66 % Sent Vinsento ir Grenadinų gyventojų yra juodaodžiai, 19 % – mišrios kilmės (garifūnai, mulatai), 6 % – indai, 4 % – europiečiai (daugiausia portugalai, britai), 2 % – indėnai (karibai), 3 % – kiti (kinai, sirai ir kt.).

Šalyje kalbama angliškai (dažniau – Sent Vinsento kreoline kalba), prancūzų „patua“ tarme.

Dauguma tikinčiųjų yra krikščionys (anglikonai – 47 %, metodistai – 28 %, Septintosios dienos adventistai ir kiti protestantai – 6 %). Taip pat nemažai hinduistų (13 %), musulmonų (7 %).

Šaltiniai

1. Climate & when to go 2014-10-14 iš Wayback Machine projekto.
2. Saint Vincent and the Grenadines, Climate Change Knowledge Portal; tikrinta: 2013-06-29
3. CBD Fourth National Report – Saint Vincent and the Grenadine
4. Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12

Nuorodos

Vikiteka: Sent Vinsentas ir Grenadinai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Sent Vinsentas ir Grenadinai

Sent Vinsentas ir Grenadinai – kelionių gidai, susiję su straipsniu

Bendros nuorodos:

• Oficiali vyriausybės svetainė, anglų k.
• Statistika pagal CŽV 2016-02-13 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
• Wikivoyage gidas, anglų k.

Žemėlapiai:

• Sent Vinsento ir Grenadinų fizinis žemėlapis
• Sent Vinsento ir Grenadinų administracinis-politinis žemėlapis
• Sent Vinsentas ir Grenadinai per google žemėlapį

Laikas ir orai:

• Kingstauno laikas
• Sent Vinsento ir Grenadinų oras