Senovės Egipto literatūra

Senovės Egipto literatūra – Senovės Egipto civilizacijos rašytinis palikimas.

Senovės civilizacija: Senovės Egiptas (Kemet)
Istorija • Valdovai • Religija
Menas: architektūra,
dailė, muzika, literatūra.
Raštas • • Kalendorius

Palermo akmuo − analai iš Senosios karalystės

„Mirusiųjų knygos“ papiruso fragmentas iš Naujosios karalystės

Senovės Egipto literatūros sąvoka apima tiek praktinius užrašus (laiškus, administracinius dokumentus, mokslinius tekstus), tiek literatūros meno kūrinius (poeziją, religinius, maginius tekstus). Pagal rašmenų fizinį pagrindą ji gali būti skirstoma į papirusų, ostrakų, stelų, karstų, piramidžių tekstus. Pagal rašmenis − į hieroglifų, hieratinę, demotinę, graikišką, koptų.

Istorija

Senosios karalystės metu (apie 2960–2650 m. pr. m. e.) literatūra dominuota religinių laidojimo tekstų, kuriuos sudarė karalių piramidžių tekstai ir kilmingųjų kapų poetizuoti mirusiojo biografiniai tekstai. Yra nuorodų apie medicininių užrašų buvimą iš šio laikotarpio, tačiau jie nerasti. Išliko keletas karalių sąrašų.

Viduriniosios karalystės metu (apie 2040–1640 m. pr. m. e.) pasirodė literatūrinių pasakojimų, pavyzdžiui, „Pasakojimas apie sudužusio laivo jūreivį“, „Pasakojimas apie iškalbų valstietį“, „Stebuklų istorijos“ ir „Sinuhės istorija“. Jie buvo paremti istoriniais įvykiais ir papildyti fantastiškais prasimanymais, kad sužavėtų klausytoją. Laidojimo literatūroje paplito karstų tekstai. Nuo 12 ir 13 dinastijų laikų pradėjo gausėti „išminties“ literatūros manuskriptų: himnų, litanijų.

Naujosios karalystės metu (apie 1550−1070 m. pr. m. e.) esami literatūros žanrai buvo ženkliai praplėsti. Atsirado platūs aukų sąrašai, analai, himnai, žurnalai, kapų biografijos. Senesnė laidojimo literatūra buvo apjungta ir papildyta naujais tekstais − taip sudaryta „Mirusiųjų knyga“. Žinomi matematiniai, diagramų tekstai, įsakai, sutartys. Literatūriniai pasakojimai tapo laisvesni, epizodiškesni: „Japos užėmimo istorija“, „Pasakojimas apie lemties princą“. Atsirado antologiniai himnų, maldų ir didaktinių pasakojimų rinkiniai. Nuo Ramzidų laikotarpio hieratiniu raštu pradėti kurti asmeniniai meilės eilėraščiai, kuriuose paprastai būdavo vieno ar abiejų įsimylėjėlių dramatiški monologai. Iš Naujosios karalystės išliko daug mokesčių, prekybinių ir teisinių dokumentų, magiškų, burtų, medicininių dokumentų, laiškų.

Pagrindinis straipsnis – (Senovės Egipto laidojimo praktikos#Laidojimo tekstai).

Vėlyvuoju laikotarpiu (664–341 m. pr. m. e.) paplito demotinis raštas, iš pradžių komerciniuose ir administraciniuose įrašuose ir Ptolemėjų laikais (332–30 m. pr. m. e.) − kituose žanruose. Juo sukurti istorijų rinkiniai apie individualių herojų žygdarbius: „Setne-Chaemvaseto istorijos“, „Inaroso-Pedubasčio ciklas“. Šie kūriniai tikriausiai buvo paveikti graikiškos literatūros, homerinių epų. Kai kurių įvykių aprašymus sunku vertinti: ar jie buvo tikri, ar pramanyti. Sunku nustatyti senovės egiptiečių raštingumo lygį. Manoma, kad tik 0,4% jų buvo raštingi. Tačiau gausūs radiniai Deir el Medinoje rodo žymiai didesnį raštingumo lygį. Kita vertus, Deir el Medinoje gyveno aukštesnio, ne valstiečių sluoksnio gyventojai.

Lyrika

Didesnioji dalis lyrinės poezijos iš Senovės Egipto yra himnai ir maldos, kuriais pagarbinamos dievybės, iš jų ko nors prašoma ar joms primenama. Tekstuose reiškiamas susižavėjimas kūrybiniais gamtos procesais, dienos šviesa, gyvenimo tęstinumu, reiškiamos padėkos už dievų apsaugą, prašoma leisti tarnauti dievams Juose ryški religinė potekstė. Vieną grupę lyrikos sudaro karališkieji himnai ir maldos, net keletas karo dainų, šlovinančių valdovą. Piramidžių tekstai įtraukė poetinius valdovo galios ir jo prisikėlimo apdainavimus, valdovo prilyginimus žaibui ar išblėstančiai žvaigždei aušroje. Kita grupė lyrikos yra nedaug meilės eilėraščių iš Naujosios karalystės laikotarpio. Atskiras lyrikos žanras vadinamas „arfininko giesmėmis“ − šių tekstų rasta kapuose ir jų leitmotyvas yra „džiaukis diena“.

Kapų sienose išliko darbo, švenčių ir žygio dainų fragmentai, ritualinių žynių veiksmų apdainavimų. Grupė lyrikos apibūdinama „himnais karūnai“, kita grupė apima magiškus ritminius užkalbėjimus. Grupė įvairių žanrų lyrinių tekstų išliko iš raštininkų mokyklų − tai buvo mokinių pratybos rašyti ar mokytojų instrukciniai tekstai. Lyrikos intarpai įtraukiami į pasakojimus ir išminties tekstus, pavyzdžiui, „Sinuhės istorijoje“ yra bent trys aiškios poetinės sekcijos. Lyrikos autoriai nebuvo nurodomi, išskyrus faraono Echnatono himnus, kurie galėjo būti ir ne jo parašyti.

Su senovės egiptiečių lyrika lietuvių kalba galima susipažinti „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijos leidinyje „Senovės Rytų poezija“ (1991).

Šaltiniai

Vikiteka: Senovės Egipto literatūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 163−164
• * The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas II. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 312−313