SelengaSelengos deltaIlgis 1024 kmBaseino plotas 447 000 km Vidutinis debitas 900 m sIštakos Ideras MurenasŽiotys Baikal

Selenga
Selengos delta
Ilgis	1024 km
Baseino plotas	447 000 km²
Vidutinis debitas	900 m³/s
Ištakos	Ideras, Murenas
Žiotys	Baikalas
Šalys	Mongolija, Rusija

Vikiteka	Selenga

Selenga (rus. Селенга) arba Selengė (mong. Сэлэнгэ мөрөн) – upė Mongolijoje ir Rusijoje (Buriatijoje). Susidaro susiliejus Idero ir Mureno upėms. Teka į šiaurės rytus priekalnėmis ir kalvotomis Užbaikalės lygumomis. Nuo Ulan Udės pasuka į vakarus ir įteka į Baikalo ežerą, sudarydama deltą. Selenga atneša apie 50 % į ežerą patenkančio vandens.

Didžiausi intakai:

kairieji – Eginas, Džida, Temnikas,
dešinieji – Orchonas, Čikojus, Chilokas, Uda.

Selenga užšalusi būna nuo lapkričio iki gegužės. Vandeninga pavasarį ir vasarą. Laivuojama. Prie upės įsikūrę Suche Batoro ir Ulan Udės miestai.

Upėvardžio etimologija neaiški: gali būti kilusi nuo buriatų šaknies сэл „ežeras, išsiliejimas“, arba nuo evenkų сэлэ („geležis“) ir priesagos -нга.

Šaltiniai

Государственный водный реестр
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
„Selenga River“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-12.
Selenga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
http://cyberleninka.ru/article/n/gidronim-selenga-etimologiya-i-assotsiatsiya
E.M. Pospelov, Географические названия Мира (Geograficheskie nazvaniya mira, Moscow: Russkie slovari, 1998), p. 378.

[1] Государственный водный реестр

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

[3] „Selenga River“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-12.

[4] Selenga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012

[5] ttp://cyberleninka.ru/article/n/gidronim-selenga-etimologiya-i-assotsiatsiya

[6] E.M. Pospelov, Географические названия Мира (Geograficheskie nazvaniya mira, Moscow: Russkie slovari, 1998), p. 378.