SeirijaiSeirijų miestelio centrasSeirijai54 14 02 š pl 23 48 47 r ilg 54 234 š pl 23 813 r ilg 54 234 23 813 Seirijai Ap

Seirijai

Seirijai

54°14′02″š. pl. 23°48′47″r. ilg. / 54.234°š. pl. 23.813°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Seniūnija

Seirijų seniūnija

Gyventojų

679

Vikiteka

Seirijai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Seirìjai
Kilmininkas:	Seirìjų
Naudininkas:	Seirìjams
Galininkas:	Seirijùs
Įnagininkas:	Seirìjais
Vietininkas:	Seirìjuose

Istoriniai pavadinimai

lenk. Sereje,rus. Серее

Seirijai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 20 km į rytus nuo Lazdijų, Sūduvos aukštumoje. Į pietus nuo miestelio tvyro Seirijis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Algirdo ir Vytauto). Stovi Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1584 m.), veikia Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, lopšelis-darželis „Žibutė“, biblioteka, paštas (LT-67010).

Miestelyje yra įmonė „Seirijų žirgai“, kurioje laikomi trakėnų veislės žirgai. Apylinkėse aptinkama balinių vėžlių.

Etimologija

Seirijai yra vandenvardinis vietovardis – pavadinimas kilęs nuo greta telkšančio ežero Seirijo, kuris savo ruožtu kilęs nuo Seiros upės vardo, kuris yra jotvingiškos kilmės.

Geografija

Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumos rytiniame pakraštyje, labai kalvotame Šventežerio–Seirijų gūbryje. Apylinkės ežeringos: piečiau Seirijų telkšo ežeras Seirijis, pietryčiuose Sagavas, vakaruose Pirčiukas, pačiame miestelyje Monkutis ir dar pora mažų bevardžių ežerėlių. Už 2 km į šiaurės vakarus prasideda Trako miškas, šiaurėje ir vakaruose – Metelių regioninis parkas.

Miestelis yra svarbioje kryžkelėje – čia kryžiuojasi keliai 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai , 180 Druskininkai–Leipalingis–Seirijai ir 181 Seirijai–Simnas–Igliauka , taip pat Seirijai–Krikštonys , Seirijai–Gudeliai ir Seirijai–Balkasodis–Tolkūnai .

Istorija

Seirijų kraštas nuo senovės buvo gyvenamas jotvingių. Dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų gyventojai pasitraukė ir Seirijai buvo virtę dykra – apaugo mišku. Po Žalgirio mūšio ir Melno taikos (1422), į Seirijus vėl pradėjo keltis gyventojai. Bogdanas Sapiega XVI a. pradžioje iš Ldk Žygimanto Senojo Seirijo ežero pietiniame krante gavęs žemės sklypą su 8 žmonių tarnybomis įkūrė Seirijų dvarą (vėliau vadintas Sapiegiškėmis). XVII a. dvarą perėmė Radvilos. Jurgis Radvila į šiaurę nuo Seirijo ežero įkūrė Seirijų dvarą. Prie jo ėmė plėstis miestelis. 1537 m. pastatyta katalikų, 1584 m. – evangelikų reformatų bažnyčia.

Seirijai kurį laiką buvo kalvinizmo centras. Boguslavas Radvila, nors ir kalvinas, 1656 m. užrašė Seirijų bažnyčiai išlaikyti 12 valakų žemės. Mirus B. Radvilai, jo duktė Karolina ištekėjo už vokiečių kunigaikščio ir jam padovanojo Seirijus. Per 1654–1667 m. Rusijos–ATR karą, dvarą ir miestelį apgriovė Rusijos kariuomenė. 1671 m. Seirijai gavo miesto teises, 1797 m. minimi kaip karališkasis miestas. 1688 m. pripažino Seirijus Prūsijos elektorių paveldima nuosavybe. Į Seirijų valdas buvo siunčiami vokiečiai amatininkai. Per Šiaurės karą 1710 m. kilo badas ir maras. 1726 m. Seirijuose pastatyta sinagoga. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. XVII–XVIII a. Seirijų dvarui priklausė plačios valdos iki pat Lazdijų ir dar už jų.

Lietuvos kariuomenė Seirijuose su šarvuotu automobiliu „Šarūnas“, 1920 m.

1795 m. Seirijai atiteko Prūsijai, čia buvo karališkasis . 1815 m. kartu su Užnemune priklausė Rusijos imperijai, priklausė Augustavo vaivadijai ir gubernijai, vėliau – Suvalkų gubernijai. XIX a. pradžioje išaugo drobių audimo pramonė (1800–1807 m.). 1856 m. Seirijų dvare panaikinta baudžiava. 1863 m. Seirijai buvo vienu iš sukilimo židinių, o 1863 m. rugpjūčio 7 d. vadovaujami sukilėliai čia kovėsi su rusų caro kariuomene. 1867 m. caras Seirijų dvarą padovanojo generolui Suchozanetui. 1870 m. Seirijai neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje minimi kaip gyvenvietė ir palivarkas Seinų apskrityje, valsčiaus centras.

1900 m. Seirijai smarkiai apdegė. 1909–1914 m. veikė skyrius. XX a. tarpukariu Seirijuose veikė žemės ūkio mašinų gamykla, medienos apdirbimo įmonė, 3 malūnai, 2 karšyklos, verpykla, šaulių būrys (nuo 1919 m.). 1941 m. Baraučiškės miške išžudyti Seirijų žydai.

Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Seirijų batalionas.

Sovietmečiu buvo „Vienybės“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas.

2003 m. patvirtintas Seirijų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1795–1815 m.	Seirijų valsčiaus centras	?
1816–1837 m.		Seinų apskritis
1919–1950 m.		Alytaus apskritis
1950–1954 m.	Seirijų I apylinkė ir Seirijų II apylinkė	Lazdijų rajonas
1954–1995 m.	Seirijų apylinkės centras	Lazdijų rajonas
1995–	Seirijų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1788 m. ir 2021 m.

1788 m.

1797 m.

1827 m.

1866 m.

1870 m.

1888 m.

1897 m.^sur.

1900 m.*

1923 m.^sur.

2 820

1 094

1 909

3 107

3 662

2 264

4 007

1 924

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1982 m.

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

1 164

1 149

1 088

1 110

1 216

1 010

933

788

679

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Aleksandras Ziskindas Maimonas (1809–1887) – žydų rašytojas, talmudo mokytojas.
Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – lietuvių dailininkas.
Bronius Kazys Balutis (1880–1967) – diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.
Jokūbas Robinzonas (1889–1977) – žydų kilmės JAV ir Lietuvos teisininkas ir politikas.
Jonas Bielionis (1909–1957) – kompozitorius, chorvedys, pedagogas.
Antanas Kudzys (1925–2015) – inžinierius-statybininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys.
Juozas Adomonis (1932–2022) – dailininkas keramikas.
Stanislovas Jančiukas (1937–2006) – dailininkas odininkas.
Gintautas Rudzis (g. 1963 m.) – pedagogas, inžinierius, visuomenės veikėjas.
Vidas Kavaliauskas (1965–2023) – kalbininkas.

Miestelyje mokėsi ir gyveno žinoma profesorė .

Galerija

Socialinis centras „Šilas“
Vaikų darželis
Autobusų stotelė
Parkas
Seirijų simbolis – vėžlys

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m. 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.
Серее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29А (58) : Семь озер — Симфония. С.-Петербургъ, 1900., 695 psl. (rus.)
Seirijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-22).
Sereje (1, 2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 442 psl. (lenk.)
. lazdijai.lt. 2016-04-08. Suarchyvuotas originalas 2016-06-06. Nuoroda tikrinta 2016-06-06.
Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Seirijai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 177 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Seirijai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 76 psl.
Seirijai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 645
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.