Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sandžakas (juod., bosn., serb. Санџак = Sandžak, alb. Sanxhak) – istorinis Balkanų regionas, Dinarų kalnyne, sudarantis rytinę Juodkalnijos ir vakarinę Serbijos dalį. Pavadinimas kilęs iš turkiško žodžio sandžak (turk. Sancak), kas tiesiog reiškė administracinį vienetą (čia egzistavo Novi Pazaro sandžakas). Iki turkų valdymo regionas buvo žinomas kaip Raška (serb. Рашка = Raška), ir tai buvo svarbiausias serbų kultūrinis ir politinis centras iki X a. ir XII–XIV a.

Balkanų istorinis regionas Sandžakas (Санџак)

Šalis	Serbija, Juodkalnija
Tautos	serbai, bosniai
Valstybės	Raškos valstybė (768–1346)
Miestai	Senasis Rasas, Novi Pazaras

Geografija

Kalnuotas regionas sudaro rytinę Dinarų kalnyno dalį. Pietuose ir rytuose jį riboja Taros upės aukštupys, už kurio yra retai gyvenami aukščiausi Dinarų kalnagūbriai – Siniajevina, Durmitoras, Prokletijė, skiriantys nuo Dukljos. Rytuose ir šiaurės rytuose svarbiausi ribojantys kalnagūbriai yra ir , už kurių plyti derlingos Moravos lygumos (). Į pietryčius nuo regiono yra derlingos lygumos Metohija ir Kosovas, o šiaurės rytuose jis susisiekia su kalnuota Bosnija.

Svarbiausios regiono upės yra dvi. Per vidurinę dalį teka Limas, o rytinėje dalyje – Ibaras.

Istorija

Antikiniais laikais šis kalnuotas regionas buvo apgyvendintas ilyrų genčių, daugiausia autoriatae. Mūsų eros pradžioje jis buvo įjungtas į Romos imperijos Aukštutinės Mezijos provinciją, o VI–VII a. čia apsigyveno slavai, serbų protėviai. VII a. pradžios Bizantijos šaltiniuose Raška minimas kaip vienas iš 6 serbų regionų (kiti buvo Duklja, Zahumlje, Travunija, Paganija ir Bosnija).

Būtent čia, Raškoje, prasidėjo serbų valstybingumas, ir iki pat X a. regionas buvo visų serbų politinis ir kultūrinis centras. Tuomet Rašką valdė , iš kurių IX a. kilo , pastatydinę sostinę Senajame Rase. Jos žymiausias valdovas (927–960) apjungė kitus serbų regionus į vieną valstybę. Regione kirtosi daug prekybinių kelių ir liejosi Bizantiškoji bei Vakarų Europos kultūros.

Po to, kai Rašką nusiaubė ir užvaldė Bulgarija bei Bizantija, serbų politinis ir kultūrinis centras persikėlė į vakarus, t. y. į Dukljos regioną. Ten į valdžią atėjo , ir XI a. Raška trumpam atsidūrė Dukljos valdžioje. Tačiau pradedant XII a. Raška vėl tapo galinga, o atėjus į valdžią , vėl suvienijo serbus. Taip sukurta Raškos (arba Serbijos) karalystė, kuri XIV a. transformavosi į Serbijos imperiją. XIV a. viduryje jai pradėjus byrėti, Rašką valdė Serbijos despotatas.

XV a. pabaigoje Balkanus nukariavus Osmanų imperijai, jie regione įkūrė administracinį vienetą Novi Pazaro sandžaką, iš kurio ir kilo regiono pavadinimas. Šis sandžakas buvo administruojamas kaip dalis. Kadangi XVII–XVIII a. imperijoje vyko krikščionių diskriminacija, 1687 m., o vėliau po 1740 m. vietos serbai masiškai migravo iš regiono į šiaurę (kolonizuodami Voivodiną). Vietoj to į kraštą kėlėsi serbiškai kalbantys musulmonai (bosniai), daugiausia iš vakarų Juodkalnijos. Šis intensyvesnis apgyvendinimas prasidėjo 1687 m., ir kraštas tapo didele dalimi musulmoniškas. Islamizacija dar labiau paspartėjo XIX a., kuomet susikūrė krikščioniška Juodkalnijos kunigaikštystė. Kadangi joje vyko musulmonų persekiojimas, jie apgyvendino Sandžaką.

Po 1912 m. Balkanų karų Sandžakas buvo išvaduotas iš Osmanų ir padalintas tarp Serbijos ir Juodkalnijos į dvi dalis. Nors 1913 m. šalyse garantuota tikėjimo laisvė, vietos musulmonai masiškai migravo į Turkiją. Po I Pasaulinio karo, susijungus Juodkalnijai ir Serbijai, regionas vėl suvienytas ir tapo Pirmosios Jugoslavijos dalimi (administruotas kaip Zetos banovinos dalis). Tačiau po II pasaulinio karo suformavus Socialistinę Jugoslaviją, formuojant socialistines respublikas sugrąžintas 1913 m. padalijimas. Kuomet 2006 m. Serbija ir Juodkalnija tapo atskiromis respublikomis, Sandžakas liko padalintas.

Demografinė situacija

Sandžakas sudaro neoficialų administracinį regioną, apimantį po 6 savivaldybes Serbijoje ir Juodkalnijoje. Remiantis oficialiais 2002-03 m. gyventojų surašymais, viso regiono gyventojų skaičius yra 420 259. Etninė regiono sudėtis tokia:

Bosniai – 193 026 (45,93%)
Serbai – 152 825 (36,36%)
Juodkalniečiai – 28 438 (6,77%)
Etniniai musulmonai – 27 039 (6,43%)
Kiti (įskaitant albanus, čigonus, turkus ir kt.)

Ribos tarp bosnių ir etninių musulmonų, kaip ir ribos tarp serbų ir juodkalniečių yra labai neryškios, todėl jų tarpusavio santykis stipriai svyruoja, priklausomai nuo politinių realijų. Tačiau regiono ribos tarp krikščionių ir musulmonų lieka pastovios: musulmonai čia sudaro šiek tiek daugiau nei pusę gyventojų.