Saldutiškio geležinkelio stotis

55°20′39″š. pl. 25°48′28″r. ilg. / 55.3443°š. pl. 25.8079°r. ilg. / 55.3443; 25.8079

Saldutiškio geležinkelio stotis
Pirmasis stoties pastatas 1918 m.
Adresas	Saldutiškis, Stoties g. 27
Atidaryta	1901 m.
Uždaryta	2003 m.
Žemėlapiai	Retromap.ru
Nuotraukos	Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės km ↑ UTENA ↑ Deguliai 5,7 Kuktiškės 11,4 Saldutiškis 7,3 Kiauneliškis 8,8 Kaltanėnai ↓ ŠVENČIONĖLIAI ↓

Saldutiškio geležinkelio stotis – buvusi stotis Saldutiškio miestelio pietinėje dalyje, prie Utenos–Švenčionėlių geležinkelio. Šalia stoties pastato 2006 m. pastatytas stogastulpis, skirtas 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusio masinio lietuvių trėmimo į Sibirą datai atminti.

Istorija

XIX a. pabaigoje Saldutiškio dvarininko B. Jaloveckio iniciatyva nutiestas Panevėžio–Pastovių geležinkelis. Geležinkelių vadovai stoties geografinėje padėtyje įžvelgė labai didelę ekonominę naudą, kadangi stotis yra prie Aiseto ežero, kuris beveik visu ilgiu susilieja su Labanoro girios spygliuočiais miškais. Pagal visą ežero ilgį (apie 16 km) bet kurioje vietoje Lietuvos geležinkelių valdyba pirko medieną. 1899–1900 m. statybininkų brigada iš Zakopanės Tatrų stiliumi pastatė dviaukštę medinę geležinkelio stotį, kuri atidaryta 1901 m. Stotis sudegė 1928 m. naktį iš kovo 3 d. į kovo 4 d.

Sudegus medinei geležinkelio stočiai, stoties pastatą iki XX a. 9-ojo dešimtmečio vidurio atstojo nuo bėgių nukeltas siaurojo geležinkelio vagonas. XX a. tarpukariu stotis buvo priešpaskutinė pasienyje su Lenkijai priklausiusi Vilniaus kraštu (paskutinis buvo Kiauneliškis), o geležinkelis per sieną link Švenčionėlių buvo išardytas. 1939 m. Lietuvai priskyrus Vilniaus kraštą, Kiauneliškio–Švenčionėlių atkarpa buvo atstatyta per 3 savaites. 1939 m. lapkričio 24 d. pirmasis siaurojo geležinkelio traukinys iš Saldutiškio pasiekė Vilniaus kraštą. Per 1941 m. birželio trėmimus iš Saldutiškio geležinkelio stoties išvežti 5 vagonai tremtinių, karo metais buvo išžudytos visos Saldutiškio žydų šeimos.

1988–1989 m. pastatytas naujas mūrinis stoties pastatas.1992–1994 m. stotis užkonservuota, nors keleivinis traukinys Vilnius–Utena pro Saldutiškį kursuodavo iki 2001 m., jį buvo pamėgę grybautojai ir žvejai. Stotis oficialiai uždaryta 2003 m. Vėliau stoties pastatas perduotas privatizavimui.

Šaltiniai

1. Saldutiškio Stoties g. Utenainfo.lt (tikrinta 2023-08-05).
2. Saldutiškio kraštas. Saldutiskis.lt (tikrinta 2023-08-05).
3. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
4. Raimondas Guobis (2016). „Siaurukas“ senose fotografijose. Utenos spaustuvė. ISBN .
5. Onutė Stasiukaitienė, , Kultūros paveldo centras, 2000 m. Žiemgala.lt. Archyvuota 2008-05-17. Nuoroda tikrinta 2023-09-18.
6. Saldutiškio geležinkelio stotis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 743 psl.
7. Saldutiškis*, miestelis Utenos r. Miestai.net (tikrinta 2023-08-05).
8. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 52
9. Aurelija Kairytė-Smolianskienė. Saldutiškio miestelis tarp aplinkinių gyvenviečių – lyg ką tik gimęs kūdikis (II). 2020-12-07, Udiena.lt (tikrinta 2023-08-05).
10. Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo
11. Privatizuojamų pastatų sąraše – buvę vaikų namai Utenoje ir geležinkelio stotis Saldutiškyje. Utenis.lt (tikrinta 2023-08-05).