Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
 | Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Sadžidai (Sajids) – faktiškai nepriklausomų emyrų dinastija, valdžiusi istoriniame Azerbaidžano regione (Pietiniame Azerbaidžane ir Arane) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo Kalifato vietininkai. Dauguma jų titulavosi al-afšin, kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.
| صفاریان Sadžidai | ||||
| Abasidų vietininkai | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | , Ardebilis | |||
| Valdymo forma | Emyratas | |||
| Emyrai | ||||
| 889-901 | Muhammad Ibn Abi'l-Saj | |||
| 928-929 | Fath bin Muhammad | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Nepriklausomybė nuo Abasidų | 890 m., 890 | |||
| - Nukariauja Safaridai | 929 m. | |||
Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, o vakaruose – Armėnijos karalystė ir Vaspurakano karalystė, rytuose Samanidų valstybė.
Kilmė
Sadžidai savo kilme buvo sogdai, kilę iš (Vidurinė Azija). Dinastijos įkūrėjas Abi’l-Saj Devdad kovojo kaip Usrušanos karvedys, ir buvo pasiųstas į Azerbaidžaną malšinti religinio sukilimo. Ten jis liko, o jo sūnus 890 m. tapo Arminijos emyru.
Byrant Kalifatui, jis sugebėjo tapti praktiškai nepriklausomas ir įkurti savo dinastiją. Ryšiai su buvo svarbus faktorius, formavęs Sadžidų valstybės istoriją. Nors formaliai jie buvo laikomi Kalifato dalimi, kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir Sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.
Raida
Muhammad ibn Abi’l-Saj valdymo pradžioje Arminijos emyratas apėmė didžiules teritorijas Kalifato šiauriausiame pakraštyje, kur dabar yra Azerbaidžanas, Gruzija, Armėnija ir rytų Turkija. Jo sostinė buvo . Tačiau kraštas buvo labai neramus, kadangi vietos krikščionys armėnai susivienijo ir karūnavo savo karaliumi iš Bagratunių giminės. Taip emyrato vakarinėse teritorijose susiformavo nepriklausoma Armėnijos karalystė.
Ši karalystė per visą laikotarpį buvo didžiausias Sadžidų priešas. 890 m. Armėnijoje į sostą sėdus stipriam valdovui , armėnai siekė išvyti Kalifato vietinininkus iš Armėnijos kalnyno. Todėl nuo pirmųjų valdymo metų Sadžidai neteko didelių teritorijų ir buvo priversti savo sostinę perkelti iš Dvino į rytus, t. y. , bet dažniausiai rezidavo Bardoje.
Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., Nachičevanas) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažino savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu. 901 m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į Ardabilį. Jis tęsė kovą su Armėnija, kurios metu sugebėjo atkovoti daugumą prarastų žemių, o 912 m. Smbatas buvo nukankintas ir nužudytas.
Tačiau prasidėjus nesutarimams su Kalifatu Jusufas atkreipė dėmesį į rytus. Jis sugebėjo iš Samanidų atimti kai kurias teritorijas, tarp jų Zandžaną, Abharą, Kazviną, Rajų. Nepaisant to, Kalifas pasiuntė savo armiją, kuri įkalino Jusufą (tuo metu vietoj jo Azerbaidžane valdė jo tarnas Subukas) Bagdade. Po kelerių metų Jusufas paleistas ir atgavo savo teritorijas. Tiesa, Armėnija tapo galutinai nepriklausoma.
Paskutinysis emyras, valdęs po Jusufo, buvo nužudytas 929 m. Jį pakeitė vietininkas . Po jo Azerbaidžano 938 m. soste įsitvirtino buvęs Jusufo tarnas , kuris valdė Azerbaidžaną iki Salaridų.
Valdovų sąrašas
- Abdu Ubaydullah (890–901)
- Abul Musafir (901)
- (901–919)
- (919–922) (uzurpatorius)
- Yusuf (antrą kartą) (922–928)
- (928–929)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris