Rytų pretorinė prefektūra

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rytų pretorinė prefektūra (lot. Praefectura praetorio Orientis), Anatolijos pretorinė prefektūra (gr. ὑπαρχία τῶν πραιτωρίων τῆς ἀνατολῆς = Iparchia ton praitorion tes anatoles) – vėlyvosios Romos imperijos, vėliau Bizantijos imperijos administracinis vienetas, viena iš trijų (vėliau keturių) pretorinių prefektūrų.

Rytų pretorinė prefektūra PRAEFECTURA PRAETORIO ORIENTIS ὑπαρχία τῶν πραιτωρίων τῆς ἀνατολῆς
337 – VII a.
Prefektūra 395 m. (pažymėta pilkai)
Valstybė	Rytų Romos imperija
Administracinis centras	Konstantinopolis
	5

Ji apėmė teritorijas Balkanuose (Trakiją), Mažojoje Azijoje, Sirijoje ir Egipte: buvo dabartinių Bulgarijos, Turkijos, Sirijos, Libano, Izraelio, Egipto, rytų Libijos teritorijose.

Raida

Prefektūra buvo įkurta 337 m., po Konstantino mirties, kuomet trys jo sūnūs pasidalino imperiją į tris prefektūras. Rytų prefektūra atiteko jo sūnui , ir pradžioje ją sudarė keturios diecezijos. 395 m. padalinus Romos Imperiją į dvi dalis, prefektūra priskirta Rytų Romos imperijai. Tai tapo svarbiausia imperijos prefektūra, kurios administracinis centras Konstantinopolis sutapo su visos imperijos sostine. Jos prefektas pagal statusą buvo antrasis žmogus po imperatoriaus.

Pretorinė prefektūra nunyko VII a., kuomet neteko teritorijų Trakijoje (jas nukariavo slavai), Egipte ir Sirijoje (jas nukariavo Kalifatas). Prefektūros likučiai Mažojoje Azijoje ir Balkanuose buvo perorganizuoti į temas.

Sandara

Prefektūrai priklausė 5 diecezijos:

• Trakijos diecezija su centru Filipopolyje ir 6 provincijomis;
• Azijos diecezija su centru Efese ir 11 provincijų;
• Ponto diecezija su centru Amasijoje ir 12 provincijų;
• Rytų diecezija su centru Antiochijoje ir 16 provincijų;
• su centru Aleksandrijoje ir 6 provincijomis, apie 381 m. atskirta nuo Rytų diecezijos;