Rolandas Paulauskas

Rolandas Paulauskas
Rolandas Paulauskas Panevėžyje
Gimė	1954 m. rugpjūčio 6 d. (69 metai) Kretinga
Tautybė	lietuvis
Sutuoktinis (-ė)	Jolanta (išsiskyręs)
Vaikai	Urtė Paulauskaitė
Veikla	publicistas, laidų vedėjas
Partija	nepartinis
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis

Rolandas Paulauskas (g. 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje) – Lietuvos kompozitorius, publicistas, Sąjūdžio laikų veikėjas, vienas konstitucijos autorių bei signataras.

TSRS laikais Kaune buvo pogrindinio intelektualų veikėjas ir kompozitorius. Vėliau buvo Kauno Sąjūdžio Tarybos narys ir Sąjūdžio Seimo nariu. LR Aukščiausioje Taryboje pristatė ir apgynė nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija.

R. Paulauskas politika nebe užsiima, tačiau viešina savo pažiūras internete, kurių pagrindu įkūrė bendraminčių asociaciją .

Biografija

Ketverius vaikystės metus gyveno tremtyje (Intoje) iki grįžimo į gimtąjį miestą Kretingą. Vėliau gyveno ir augo Kaune, kur 1972–1974 m. studijavo inžineriją Kauno politechnikos institute. Nuo 1973 m. vadovavo įvairiems muzikos kolektyvams, dalyvavo koncertinėje veikloje. Yra parašęs muzikos spektakliams, keliasdešimt dainų (viena jų yra Sąjūdžio himnu tapusi „Pabudome ir kelkimės“).

1988–1990 m. studijavo bibliografiją Vilniaus universiteto Kauno fakultete, o 1990–1996 m. studijavo teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1988–1990 m. Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Kauno tarybos, Sąjūdžio Seimo narys. Buvo pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune – Juodojo Kaspino dienos (1988-08-23), Tautinės vėliavos iškėlimo (1988-10-09), iškilmių Vasario 16-ajai minėti – režisierius. 1989–1990 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius. Rengė pirmąsias Sąjūdžio televizijos laidas iš Kauno. Paskelbė straipsnių kultūros ir politikos klausimais

1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras. 1991 m. kartu su bendraminčiais atkūrė Tautos pažangos partiją. Nuo 2007 m. partija politinėje veikloje praktiškai nebedalyvauja. 1991 m. LR AT grupės, parengusios dabartinę LR Konstituciją, narys.

1993–1996 m. Lietuvos televizijos Visuomeninių programų direkcijos direktorius. Rengė ir vedė pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno, LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. 1996 m. kartu su kitais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams (iš būtinų 300 tūkst. parašų surinko 280 tūkst.). 1997–2001 m. reklamos agentūros „Geltona“ projektų vadovas. 2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys. 2009–2014 m. radijo stoties „Laisvoji banga“ politinių diskusijų laidos „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.

2014 m. atsiliepdamas į iniciatyvinės grupės siūlymą, išsikėlė kandidatu į LR Prezidento rinkimus, tačiau nesurinko reikiamo kiekio piliečių parašų.

2016–2017 m., po partijos narių įkalbinimo, trumpam laikui buvo Lietuvos Liaudies partijos pirmininku.

2018 m. oficialiai įsteigta ilgą laiką buvusi neformali organizacija – asociacija .

R. Paulauskas moka lietuvių, rusų, anglų ir lenkų kalbas.

Visuomeninė veikla

Nepriklausomybės Aktas

R. Paulauskas, kartu su V. Landsbergiu, R. Ozulu, V. Čepaitis, A. Saudargas, A. Butkevičiumi ir kitais, buvo narys. 1988 m. lapkritį Sąjūdžio Seime tik Rolandas Paulauskas kartu su Audriu Butkevičiumi nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje. R. Paulauskas siūlė įrašyti į programą, kad vienas iš Sąjūdžio tikslų yra Ribentropo-Molotovo padarinių likvidavimas.

Sąjūdžio Kauno Taryba buvo nutarus kas kalbės, o R. Paulauskas nebuvo sąraše. Tačiau jo naktį pasirašytos kalbos tekstą perskaitęs R. Bartusevičius apėjo suvažiavimo salės žmones ir surinko keliasdešimt parašų, kad būtų leidžiama R. Paulauskui trejetą minučių pasisakyti ant tribūnos. Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo atstovai dar vengė frazės „Lietuvos nepriklausomybė“, todėl nesitikėta R. Paulausko kalba įnešė didelę sumaištį susirinkime. Jis pasiūlė peržiūrėti Sąjūdžio programos nuostatas ir atsisakyti TSRS federalizmo idėjos:

„<…> Todėl labai svarbu kokius nutarimus mes šiandien priimsime. Ir kyla klausimas. Ar verta palikti punktą, kuris kalba apie Lietuvą kaip vieną iš Federacinių Respublikų? Juk tuomet pripažįstame 1940 metų seimo nutarimo dėl įstojimo į sąjungą teisėtumą ir kaip sąjūdžio rėmėjų valios reiškėjai, tvirtiname okupaciją. Reikėtų šio punkto atsisakyti. Bet tai visiškai nereiškia, kad čia yra šaukimas į konfrontaciją, šaukimas į kovą ar siekimas tuoj pat išstoti iš Tarybų Sąjungos. Tai yra tik noras, tai yra konstatavimas tiesos, kuri turi būti užfiksuota sąjūdžio programoje. Ir tiek. Dėkui už dėmesį.“

Tokia R. Paulausko laikysena susilaukė bene daugiausiai aplodismentų ir nemažos dalies delegatų palaikymo, o V. Petkevičius pareiškė, kad toks pasisakymas yra tolygus provokacijai. Po trumpos pertraukėlės Kauno Sąjūdžio atstovas V. Antanaitis bandė situaciją sušvelninti, tačiau salėje nuomonės pasidalijo. Vieni vertino R. Paulausko kalbą kaip radikalią ir rizikingą, o kiti, pritardami šiam pasisakymui, kad Sąjūdžiui reikia vienareikšmiškai nurodyti savo tikslus.

Kovo 11 Aktas

Žemės nepardavimas užsieniečiams

1990 m. Aukščiausioje Taryboje R. Paulausko ir bendraminčių pastangomis užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. 1992 m. pradžioje R. Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir R. Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamasi ir šiandien. Joje signataras įtvirtinto 47-jį straipsnį, leidžiantį Lietuvos žemę parduoti tik piliečiams.

1996 m. siekiant išlaikyti 47-ą straipsnį Konstitucijoje, R. Paulauskas su bendraminčiais nesėkmingai inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų (pritrūko vos 20 tūkst.). R. Paulauskas savo radijo laidose pateikia tai kaip problemą, jog dabar nemaža dalis Lietuvos miškų priklauso Švediškoms įmonėms kaip „Ikea“.

Lietuvos televizijos Visuomeninių programų direkcijos direktorius

Nuo 1993 iki 1996 m. R. Paulauskas buvo visuomeninių programų LRT direktorius. Tada į jį kreipėsi LR vyriausybės atstovas dėl ministro pirmininko A. Šleževičiaus noro turėti laidą, kurioje jis galėtų kalbėti apie valstybines aktualijas. R. Paulauskas ir jo kolegos nebuvo suinteresuoti valdiškom laidom, todėl sugalvojo kompromisą – laida suteikiama formatu, kuriame R. Paulauskas kalbina ministrą pirmininką, užduodamas sudėtingus aktualius valstybinio gyvenimo klausimus. Taip atsirado laida „Kas geresnio, premjere?“, viena populiariausių visuomeninių laidų 1993–1996 metais. Tačiau pasibaigus A. Šleževičiaus kadencijai ir nesusilaukus susidomėjimo iš toliau pareigas einančių ministrų pirmininkų, laida buvo nutraukta.

Kontroversijos

Rolando Paulausko pasisakymai vertinami kritiškai dėl euroskepticizmo. R. Paulauskas nuosekliai priešinosi prieš Lietuvos narystę NATO, aktyviai organizavo parašus referendumui prieš NATO surengti. Taip pat buvo prieš euro įvedimą Lietuvoje, prieš stojimą į Europos Sąjungą. Dėl savo politinių pažiūrų Rolandas Paulauskas buvo patekęs į Valstybės saugumo departamento ir Operatyvinių tarnybų departamento grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą. Likus mėnesiui iki Rusijos invazijos į Ukrainą dėl telkiamos Rusijos kariuomenės šalia sienos su Ukraina kaltino JAV. Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje savo nuomonės apie įvykius viešoje erdvėje neišsakė.

Nuorodos

• www.rolandaspaulauskas.lt 2014-03-14 iš Wayback Machine projekto.
• www.musugretos.org 2021-11-28 iš Wayback Machine projekto.
• Rolando Paulausko video turinys

Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 606 psl. © Lietuvos žurnalistikos centras, (1997)
2. VRK dokumentas Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimas
3. Mūsųgretos.org 2021-08-12 iš Wayback Machine projekto.
4. Straipsniai.lt Rolando Paulausko biografija 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto.
5. Žinių Radijas laida „Dešimt minučių su Rimvydu Valatka“ Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą prisimenant, 2019
6. Bernardinai.lt straipsnis Neatlikta misija, 2018
7. XXIamžius.lt elektroninis archyvas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas: dienoraščio fragmentai, 2010
8. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedra 1992 m. Konstitucijos rengimas: to laikotarpio užrašų fragmentai, 2012
9. Agroeta.lt straipsnis Kam iš tiesų priklauso Lietuvos miškai? 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto., 2019 – Be „Ikea“ ir „Silvestica Green Forest Lithuania“, vienais stambiausių miškų savininkų yra „Euroforest“ ir „GreenGold“. Pagal 2018 m. duomenis, jos turi atitinkamai 15 000 ha ir 6000 ha miškų. Akivaizdu, kad iš 888,3 tūkst. ha užimančių privačių miškų Lietuvoje nemažą dalį valdo skirtingos Švedijos kompanijos.
10. Apie TV laidas „Kas geresnio, premjere?“ 2021-11-13 iš Wayback Machine projekto., 2020
11. . Kas ir kodėl iškreipia tikrovišką pasaulio vaizdą. (Vakarų ekspresas)