Inta rus Инта miestas Rusijoje Komijoje apie 50 km į pietus nuo Šiaurės poliaračio kairiajame krante Pečioros baseinas R

Inta (rus. Инта) – miestas Rusijoje, Komijoje, apie 50 km į pietus nuo Šiaurės poliaračio, kairiajame krante (Pečioros baseinas). Rajono centras. Geležinkelio stotis prie linijos į Vorkutą.

Inta Инта

Inta. Vandens bokštas

Inta 66°5′0″ š. pl. 60°8′0″ r. ilg. / 66.08333°š. pl. 60.13333°r. ilg. / 66.08333; 60.13333 (Inta)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Respublika	Komija
Rajonas

Įkūrimo data	1940 m.

Gyventojų (2010)	33 861

Pašto kodas	169840 — 169849
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Inta

Demografija

1989 m. mieste gyveno daugiau nei 60 tūkst. gyventojų. Žlugus komunizmo sistemai, miestas neteko savo reikšmės ir pradėjo nykti. 2010 m. būta 33,8 tūkst. gyventojų, bet to masiško anglių šachtų uždarymo, pagal 2021 m. oficialius duomenis gyveno 20,2 tūkst. gyventojų, o realybėje jų buvo gerokai mažiau.

Tautinė sudėtis (pagal 2010 m. duomenis): rusai – 72,6 %, komiai – 11,4 %, ukrainiečiai – 7,6 %, totoriai – 1,8 %, baltarusiai – 1,4 %, mariai – 0,6 %, čiuvašai – 0,6 %, lietuviai – 0,5 %.

Istorija

1939 m. Intos gyvenvietės vietoje ir apylinkėse įkurta lagerių, gyvenvietė įkurta 1940 m. Miestą pastatė tremtiniai ir kaliniai, dirbantys Pečioros baseino akmens anglių kasyklose. Miesto teisės nuo 1954 m. 1941–1948 m. Inta buvo TSRS Intos lagerių grupės (Intalag), 1948–1957 m. Mikunės ir Intos lagerių grupės (Minlag) centras, Intoje buvo jų valdybos. 1948 m. čia kalinta apie 22 000 kalinių, apie pusę – politiniai, kiti – kriminaliniai, buvo 12 ar 13 pavienių lagerių.

Lietuviai

Nuo 1945 m. Intalage ir Minlage nuolat buvo politinių kalinių (vyrų ir moterų) iš TSRS okupuotos Lietuvos, 1948–1953 m. jie buvo treti pagal kalinių skaičių. Tarp lietuvių buvo daug jaunimo, inteligentų, kariškių – daugiausia partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai. Kaliniai dirbo šachtose, mašinų remonto dirbtuvėse, statybose, plytinėje, tiesė kelius. Žmonės badavo, daug jų mirė, žuvo ar buvo sužaloti šachtose, sirgo plaučių ligomis, kurias sukeldavo uolienų dulkėmis užterštas oras. Atlikus bausmes lageriuose nemažai kalinių Intoje buvo paliekama tremčiai. Po J. Stalino mirties 1953 m. režimui sušvelnėjus įsikūrė slaptas lietuvių kalinių savišalpos fondas, įvairių būrelių – kalbų, matematikos, istorijos, literatūros, muzikos. Lietuviai perrašinėjo ir studijavo A. Maceinos kūrinius, 1954–1955 m. parengė rankraštinius poezijos rinkinius „Benamiai“, „Saulėtekio link“, „Veidu į Tėvynę“. 1989 m. Vilniuje išėjo Intos kalinių poezijos antologija „Benamiai“. Grįžę į Lietuvą už lietuvišką veiklą lageriuose kai kurie politiniai kaliniai buvo vėl suimti ir nuteisti.

Apie 1956 m. dauguma lagerių buvo panaikinta, barakai nugriauti, kalinių kapinės beveik sunaikintos, jų vietoje įrengtas autodromas, pastatyta gyvenamųjų namų. Dauguma politinių kalinių grįžo į Lietuvą. 1956 m. Intos miesto kapinėse buvo pastatytas paminklas Intoje žuvusiems latviams, 1990 m. – lietuviams (autoriai Jonas Juodišius ir G. Trakimas), I punkto kapinėse ant 1956 m. pastatyto metalinio kryžiaus pritvirtinta atminimo lenta. 1989–1991 m. lietuvių tremtinių palaikų parvežta į Lietuvą.

Intos lageriuose kalėjo ar gimė

Aleksandras Bendinskas, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas, Seimo narys
, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėja
, mąstytojas
Jonas Boruta (1915), pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas
Klemensas Brunius, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas
Algirdas Mykolas Dobrovolskis (tėvas Stanislovas), kunigas
Ona Galdikaitė, vienuolė, poetė
Vladas Kalvaitis, poetas, prozininkas, satyrikas
Kazimieras Vytautas Kryževičius, Seimo narys
Vidmantas Macevičius, politinis bei visuomenės veikėjas, Mažeikių meras.
Leonardas Matuzevičius, poetas
, politinis bei visuomenės veikėjas
Birutė Nedzinskienė, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarė
Antanas Padleckis, muzikos mokytojas ir chorvedys
Pranas Paškevičius, politinis bei visuomenės veikėjas
Petras Paulaitis, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas
Viktoras Petkus, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas
Pranciškus Ramanauskas, vyskupas
, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas
Kęstutis Staliūnas, fizikas, Katalonijos politechnikos universiteto profesorius
Antanas Suraučius, poetas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas
Jonas Šarakauskas, mokytojas, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas
Povilas Šilas, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas
Alfonsas Svarinskas, kunigas
Benediktas Trakimas, pasipriešinimo okupaciniam režimui veikėjas
Kazimieras Vasiliauskas, kunigas
Juozas Mečinskas 2019-12-09 iš Wayback Machine projekto., poetas, mokytojas

Nuorodos

Biržiečių suolas

Šaltiniai

Итоги Всероссийской переписи населения 2010 года по Республике Коми 2016-11-15 iš Wayback Machine projekto.
V. S. Inta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 155 psl.
Aldona Juodvalkytė. Inta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 155 psl.

[1] Итоги Всероссийской переписи населения 2010 года по Республике Коми 2016-11-15 iš Wayback Machine projekto.

[2] V. S. Inta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 155 psl.

[3] Aldona Juodvalkytė. Inta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 155 psl.