Rožė

Kitos reikšmės – Rožė (reikšmės).

Rosa
Rožė Perfect Moment
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Erškėtiniai ( Rosaceae) Gentis: Erškėtis ( Rosa)

Rožė – erškėčių (Rosa) genties dekoratyvinis augalas.

Rožės dažnai laikomos dieviškumo, tobulo grožio, o raudonosios – meilės simboliu. Vakarų pasaulyje rožė laikoma kilmingiausia gėle. Jos atskirai ar dovanojamos įvairiomis progomis.

Kultūrinių rožių žiedai būna įvairių spalvų (išskyrus gryną mėlyną ir juodą), taip pat spalvų mišinių. Yra netgi žaliųjų rožių (Rosa 'viridis'). Daugelis rūšių skleidžia malonų kvapą.

Istorija

Seniausi radiniai yra 32-35 mln. metų senumo fosilijos iš Kolorado Uolinių kalnų, kuriose matosi erškėčių lapelių atspaudai. Rožių sukultūrinimo vieta yra Kinija. Konfucijus (551–479 m. pr. m. e.) rašo apie rožių auginimą imperatoriškuosiuose Pekino soduose.

Rožė „Bridal Pink“

Rožė „Maiden’s Blush“

Žymus graikų poetas gyrė gydomąjį rožių balzamo poveikį. Romos imperijos laikais Italijoje rožės (Rosa canina, R. gallica, R. alba) augintos ir kaip vaistinis augalas. Po Romos imperijos žlugimo rožių kaip vaistinių augalų auginimas išliko tik vienuolynų soduose.

Karolis Didysis 794 m. savo Capitulare de villis vel curtis imperialibus nurodė auginti vaisius, daržoves, gydomuosius augalus (tarp jų ir Rosa canina) ir rūpinosi rožių paplitimu privačiuose soduose.

Rožės buvo baltos arba rausvos spalvos. Raudonos ir geltonos rožės Europoje atsirado tik po XVI a. geografinių atradimų Azijoje.

Didelę įtaką rožių veisimui padarė Napoleono žmona Josephine de Beauharnais, kuri surinko pirmąją rožių kolekciją.

Kvepalai

Geraniolis (C₁₀H₁₈O)

Rožių kvepalai yra gaminami iš (kartais vadinamo rožių ataro), kuris yra lakiųjų eterinių aliejų mišinys, gaunamas distiliuojant garais susmulkintus rožių žiedlapius. Ši gamybos technika atsirado Persijoje ir išplito po visą Arabiją bei Indiją, vėliau technika buvo pradėta naudoti Rytų Europoje. Bulgarijoje, Irane bei Vokietijoje populiariausios Damasko rožės. Kitose pasaulio dalyse gausiai randamas šimtalapis erškėtis. Kvepaluose naudojamas rožių aliejus yra skaidrus, šviesiai geltonos arba gelsvai pilkos spalvos. Jis yra ekstrahuojamas tirpikliu ir taip gaunamas tamsesnis aliejus (spalva gali varijuoti nuo tamsiai geltonos iki oranžinės). Išgauto aliejaus svoris gali būti nuo vienos trijų tūkstantųjų dalies iki šešių tūkstantųjų žiedų svorio; pavyzdžiui, vienam gramui aliejaus pagaminti reikia apie dviejų tūkstančių gėlių.

Pagrindinės rožių ataro sudedamosios dalys yra kvapnusis alkoholis, geraniolis, L-citronelolis bei rožių kamparas, bekvapė kieta medžiaga, sudaryta iš alkanų, kurie gamybos metu atsiskiria nuo rožių aliejaus. β-damascenonas taip pat labai prisideda prie išgaunamo kvapo.

Maistas ir gėrimas iš rožių

„Rosa canina“ erškėtuogės

Erškėtuogės gali būti valgomos žalios, taip pat iš jų galima gaminti džemą, marmeladą, uogienę, kisielių, sirupą, erškėtrožių sriubą ar plikyti arbatą. Jose gausu daug Vitamino C, PP, B1, B2, K. Erškėčių aliejus yra naudojamas įvairioje kosmetikoje, ar veido priežiūros produktuose.

„“ gaminamas iš rožių vandens

Rožių vanduo turi savitą skonį ir yra naudojamas Artimųjų Rytų, Persų ir Pietų Azijos virtuvėje - ypač tinka gaminant lukumą(turkišką skanumyną), chalvą, . Iš rožių žiedlapių ir žiedpumpurių gali būti plikomos žolelių arbatos . Lapai ir nuplautos šaknys taip pat naudojamos arbatos gamyboje. Indijos subkontinente gaminama saldi rožių žiedlapių uogienė vadinama gulkandu. Šioje pasaulio dalyje rožių vaisvandeniai yra tokie pat populiarūs kaip ir rožių skonio šaldyti desertai, pavyzdžiui tradiciški indiški ledai vadinami kulfi. Prancūzijoje labai plačiai naudojamas rožių vanduo, kuris dažniausiai gaminamas iš rožių žiedlapių ekstrakto. Gėlių žiedlapiai (be balto ar žalio pagrindo), stiebai ir jauni ūgliai yra valgomi. Norint suteikti maistui kvapo žiedlapiai dar naudojami kaip kvapioji medžiaga.Jungtinėje Karalystėje plačiai paplitęs konditerijos gaminys susidedantis iš šokolado ir jį dengiančių kristalizuotų rožės žiedlapių.

Pagal Amerikos federalinį maisto, vaistų ir kosmetikos įstatymą, yra tik tam tikros saugios rožės rūšys, veislės ir dalys:

• Rožių ataras
• Rožių pumpurai
• Gėlė rožė
• Erškėtuogė
• Rožių lapai

Aromatinės savybės

Rožės naudojamos parfumerijoje. Smilkalai, gaunami iš rožių žiedlapių aliejaus, yra saldūs ir tonizuojantys. Rožių smilkalų kvapas veikia tarsi natūralus antidepresantas, atpalaiduojantis nervų sistemą. Rožių aromatas šalina melancholiją ir skatina susikaupti, įsiklausyti į savo kūno ir sielos impulsus.

Miegančios rožės

Miegančios rožės pasižymi ilgu žydėjimo laikotarpiu, dažniausiai iki 2-3 metų. Toks žydėjimo laikotarpis pasiekiamas naudojant technologiją, kuri susidaro iš 3 etapų: rožės užauginamos įprastu būdu; nuskinta rožė įsisavina tam tikrą stabilizuojantį mišinį, kurį sudaro gamtoje yranti konservavimo medžiaga; konservavimo skystis (glicerolis) pakeičia gėlėje esantį vandenį.

Menas ir simbolika

„“, iliustruota 1305–1340 m. Ciuriche. Kūrinyje gausu vokiškų meilės dainų, iliustracijose gausu rožių motyvų.

Alma-Tadema paveikslas „“ (1888).

Viljandi herbe pavaizduota balta rožė.

Per ilgą laiką dėl savo grožio bei malonaus kvapo šis augalas tapo simboliu. Senovės Graikijoje rožė buvo siejama su deive Afrodite. Epe „Iliada“ Afroditė išsaugojo Hektoro gyvybę naudodama „rožių nemirtingumo aliejų“, o archajiškasis graikų lyrikos poetas gyrė gražią jaunystę sakydamas, kad Afroditė jį slaugė „tarp rožių žiedų“. Antrojo mūsų eros amžiaus graikų rašytojas Pauzanijas rožę siejo su Adonio istorija ir teigė, kad rožė raudona, nes Afroditė susižeidė ant vieno iš jos spyglių ir nudažė gėlę. Raudona nuo jos kraujo. Senovės romėnų rašytojo Apulėjaus romano „“ vienuoliktoje knygoje yra scena, kurioje deivė Izidė, tapatinama su Venera, nurodo pagrindiniam veikėjui Liucijui, paverstam asilu, valgyti rožių žiedlapius iš rožių vainiko, kurį šventikas nešiojo religinės procesijos metu, kad atgautų savo žmogišką pavidalą.

Po Romos imperijos sukrikščionėjimo rožė pradėta tapatinti su Mergele Marija. Rožės spalva bei tai, kiek rožių yra dovanojama, įgavo simbolinę reikšmę.

Simboliai pagal spalvas:

• Raudonos rožės simbolizuoja meilę bei romantiką. Tai yra tobula Valentino dienos rožė.
• Rožinės rožės simbolizuoja dėkingumą, malonę, susižavėjimą ir džiaugsmą.
• Oranžinės rožės simbolizuoja entuziazmą ir aistrą.
• Geltonos rožės simbolizuoja draugystę.
• Baltos rožės simbolizuoja nekaltumą ir grynumą.

Pagal rožių skaičių skiriami šie simboliai:

• Viena rožė simbolizuoja meilę iš pirmo žvilgsnio.
• Dvi rožės simbolizuoja bendrą ir gilią meilę.
• Trys rožės sako: „Aš tave myliu“.
• Šešios rožės sako: „Aš noriu būti tavo“.
• Septynios rožės sako: „Aš tave įsimylėjęs“.
• Devynios rožės simbolizuoja amžiną meilę.
• Dešimt rožių sako: „Tu esi tobulas“.

Rožės simbolis galiausiai paskatino sukurti rožančių krikščionybėje.

Po 1908 m. Henry Payne'o nutapytos freskos „Temple Garden“ scenos, kur Rožių karuose konkuruojančių pusių šalininkai renka raudonas arba baltas rožes. Atspausdintas bei įrėmintas kūrinys.

Nuo 1400 m. pas pranciškonus atsirado Septynių Švenčiausiosios Mergelės Marijos džiaugsmų vainikinis rožinis, o 1400–1500 m. kartūzai propagavo šventų paslapčių, susijusių su rožių simboliu ir rožių sodais idėją.

„Rožių girliandų šventė“, aut. Albrecht Dürer

Albrecht Dürer paveiksle „Rožių girliandų šventė“ (1506 m.) pavaizduota Mergelė Marija, dalijanti savo maldininkams rožių girliandas.

Rožės yra mėgstama meno tema portretuose, iliustracijose, antspauduose, kaip ornamentai arba kaip architektūros elementai. Liuksemburge gimęs Belgijos menininkas ir botanikas yra žinomas dėl savo akvarelių, kuriose gausu gėlių, ypač rožių.

Prancūzas Henri Fantin-Latour taip pat buvo produktyvus natiurmortų tapytojas, kurio meno kūriniuose dominuoja rožių motyvai. Rožė „Fantin-Latour“ buvo pavadinta menininko vardu.

Impresionistų, tarp jų Claude Monet, Paul Cézanne ir Pierre-Auguste Renoir, paveiksluose taip pat galima rasti rožių. XIX amžiuje menininkai Triesto miestą siejo su tam tikra reta balta rože, laikui bėgant ši rožė tapo miesto simboliu. 1986 m. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas pasirašė įstatymą, kuriuo siekiama sukurti rožę – Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinę gėlę.

Šaltiniai

1. Nikbakht, Ali (2004). „A study on the relationships between Iranian people and Damask rose (Rosa damascena) and its therapeutic and healing properties“. researchgate. „The origin of Damask rose is the Middle East and it is the national flower of Iran. Rose oil usage dates back to ancient civilization of Persia. Avicenna, the 10th century Persian physician, distilled its petals for medical purposes and commercial distillery existed in 1612 in Shiraz, Persia.“{{}}: CS1 priežiūra: url-status ()
2. Stewart, D. (2005). The Chemistry Of Essential Oils Made Simple: God's Love Manifest In Molecules. Care. ISBN .
3. (1974). Field Guide to Edible Wild Plants. Harrisburg, PA: Stackpole Books. p. 186. ISBN . OCLC 799792.
4. „Rose Hip Benefits“. Herbwisdom.com. Nuoroda tikrinta 17 January 2017.
5. „Rosewater recipes - BBC Food“. Bbc.co.uk. Nuoroda tikrinta 2021-02-26.
6. . eCurry. Suarchyvuotas originalas 2021-04-18. Nuoroda tikrinta 2021-11-26.
7. (27 April 2012). „Rooh Afza, the syrup that sweetens the subcontinent's summers“. The National.
8. „St. Petersburg Times – Google News Archive Search“. google.com.
9. „rosepetal candy – Google Search“. google.co.uk.
10. „Generally Recognized as Safe (GRAS)“. 6 September 2019.
11. Cyrino, Monica S. (2010). Aphrodite. Gods and Heroes of the Ancient World. New York City, New York and London, England: Routledge. pp. 63, 96. ISBN .
12. Clark, Nora (2015). Aphrodite and Venus in Myth and Mimesis. Cambridge, England: Cambridge Scholars Publishing. pp. 209–210. ISBN .
13. 23.185–187
14. , fragment 288.4
15. , Description of Greece 6.24.7 2018-09-28 iš Wayback Machine projekto.
16. „Rose Flower Meaning and Symbolism“. 20 July 2016.
17. Lisa Cucciniello, "Rose to Rosary: The Flower of Venus in Catholicism" in Rose Lore: Essays in Semiotics and Cultural History (ed. Frankie Hutton: , 2008), pp. 64-65.
18. Cucciniello, Rose Lore, at pp. 65-67.
19. Ugo Salvini "La rarissima Rosa di Trieste spezza l’oblio e rispunta a sorpresa sulle colline di Muggia" In: Il Piccolo 27.01.2021, La Rosa.
20. „National Flower | The Rose“. statesymbolsusa.org.
21. „National Flower of United States - Fresh from the Grower“. Growerflowers.com. Nuoroda tikrinta 2021-02-26.

Vikiteka: Rožė – vaizdinė ir garsinė medžiaga