Rapolas Juška

Rapolas Juška (1905 m. kovo 5 d. – 1982 m. liepos 24 d. Kanzas Sityje, JAV) – vargonininkas, chorvedys, dainininkas (bosas).

Biografija

Muzikos pradėjo mokytis pas savo tėvą vargonininką V. Jušką. Tėvui mirus, turėdamas vos 12 metų užėmė jo vietą. 1918 m. pradėjo vargonininkauti Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Providense, Rod Ailende, o nuo 1921 m. taip pat Šv. Kazimiero parapijoje Niū Havene, Konektikute. Dirbo ir kartu mokėsi. Iš pradžių New England konservatorijoje Bostone, o vėliau Jeilo universiteto muzikos mokykloje. 1924–1926 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje Elizabete, Naujajame Džersyje, o 1925–1929 m. Aušros Vartų parapijoje Vorčesteryje, Masačusetse. Buvo pirmasis šios parapijos vargonininkas ir choro vadovas, statęs stambius vokalinius kūrinius. Gavęs stipendiją, trejus metus studijavo dainavimą Curtis muzikos institute Filadelfijoje ir pas buvusį Paryžiaus konservatorijos prof. Gregorzą. Baigęs studijas, 1929–1931 m. dainavo Filadelfijos operoje, kur sukūrė apie 26 įvairių muzikinių veikalų vaidmenis. 1930 m. pradėjo vargonininkauti Šv. Alfonso parapijoje Baltimorėje, Merilande, kurį laiką vedė lietuviško radijo muzikos valandėles. 1934–1944 m. buvo Šv. Petro lietuvių parapijos vargonininkas ir choro vadovas Bostone. Čia pakartotinai pastatė nemaža stambių muzikinių veikalų: Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, Č. Sasnausko kantatą „Broliai“, S. Šimkaus baladę „Nugrimzdęs dvaras“, M. Petrausko operetę „Consilium facultatis“, J. Žilevičiaus „Vytauto Didžiojo kantatą" ir kt. Su choru ir kaip solistas daug koncertavo, dalyvavo radijo programose. L. Stokowskiui diriguojant, 1945 m. kovo 19 d. – 1945 m. kovo 20 d. dainavo solo J. S. Bacho Švento Mato Pasijų koncertuose New Yorko Muzikos centre. Šis veikalas buvo atliktas ir kituose JAV didžiuosiuose miestuose.

Nuo 1922 m. R. Juška buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, taip pat ir Niujoeko-Niu Džersio provincijos narys, 1922 m. išrinktas vicepirmininku. Vadovavo bažnytinės muzikos kursams, kuriuos lankė kunigai, seserys vienuolės, vargonininkai ir mokytojai. Daug metų leidyklose buvo natų ir plokštelių leidimo vyr. redaktorius ir vedėjas, žurnalų redkolegijos narys. Įvairiose vyskupijose surengė bažnytinės muzikos kursų.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.