Radžastanas

Radžasthanas arba Radžastanas (hind. राजस्थान, IAST: Rājasthān) – didžiausia plotu Indijos valstija (10,4% valstybės ploto). Pagal gyventojų skaičių tai aštunta pagal dydį Indijos valstija. Dauguma gyventojų – radžastaniečiai (tame tarpe ir radžputai).

Radžastanas राजस्थाण
Valstybė	Indija
Administracinis centras	Džaipuras
Rajonai	33
Oficialios kalbos	, hindi
Gyventojų (2020)	81 032 700
Plotas	342 269 km²
Tankumas (2020)	237 žm./km²
Tinklalapis	www.rajasthan.gov.in
Vikiteka	RadžastanasVikiteka

Radžastano sostinė – Džaipuras, esantis rytinėje valstijos dalyje.

Istorija

Indo slėnio civilizacija apėmė šiauriausią valstijos dalį (dabartinės Kalibangano ir Hanumangarcho apskritys). 35-405 m.e.m. Vakarų Indiją (tame tarpe ir Radžastaną) valdė Vakarų satrapai.

Valstija įkurta 1949 m. kovo 30 d., kai istorinis Radžputanos regionas (taip vadintas pagal jame dominavusią Radžputų dinastiją) buvo prijungtas prie Indijos dominijos. Kraštas, kuris anksčiau buvo padalintas tarp tarpusavyje kovojančių radžų valstybėlių, su savo klajokliais piemenimis, tvirtovėmis, senovinėmis tradicijomis išlieka Indijos tradicionalizmos ir konservatizmo bastionu. Valstijoje valdo Indijos Nacionalinis Kongresas.

Geografija

Taro dykuma

Vėjo rūmai Džaipure

Radžastanas yra Indijos vakaruose, ribojasi su Pakistanu (Sindo ir Pandžabo provincijos) bei Gudžarato, Madhja Pradešo, Utar Pradešo, Harjanos ir Pandžabo valstijomis.

Pagrindiniai geografiniai valstijos regionai yra Taro dykuma (arba Didžioji Indijos dykuma) ir Aravalio kalnagūbris, besitęsiantis daugiau nei 850 km iš valstijos pietvakarių į šiaurės rytus. Šiaurės rytinė valstijos dalis smėlėta ir sausringa. Didžiąją dalį šio regiono užima Taro dykuma, kuri tęsiasi ir Pakistano teritorijoje. Aravalio kalnagūbris nesustabdo Arabijos jūros musonų, nes tęsiasi paraleliai šiems vėjams. Dykumos apgyvendintos retai, didžiausias miestas čia – Binakeras. Erdvė tarp Taro dykumos ir Aravalio kalnagūbrio padengta dygiųjų krūmynų sąžalynais. Regione iškrenta mažiau nei 400 mm kritulių per metus, temperatūra vasarą gali siekti +45 °С, o žiemą nukristi žemiau 0 °С.

Žemės esančios į rytus ir pietryčius nuo Aravalio kalnagūbrio daugiausia derlingesnės ir mažiau sausringos. Šiame regione auga tropiniai plačialapiai miškai su akacijomis, tikmedžiais ir kt. medžiais. Kalvotas Vagado regionas yra pačiuose Radžastano pietuose, prie sienos su Gudžaratu. Tai drėgniausia ir miškingiausia valstijos dalis, pagrindiniai šios vietovės miestai – Udaipuras ir Čitorgarchas. Valstijos rytuose yra Mevato regionas, kuris ribojasi su Utar Pradešo ir Harjanos valstijomis. Čia yra Radžastano sostinė Džaipūras. Pietrytinė Radžastano dalis palaipsniui pereina į Dekano plokščiakalnį.

Radžastano rytuose ir pietryčiuose teka Gango baseino upės Banasas ir Čambalas.

Aukščiausias valstijos taškas – Abu kalnas (1722 m). Aravalio kalnynas valstiją padalina taip, kad 60 proc. jos yra į šiaurės vakarus, o 40 proc. į pietryčius nuo kalnyno.

Religijos

• hinduizmas – 88,8 %
• islamas – 8,5 %
• sikhizmas – 1,4 %
• džainizmas – 1,2 %

Didžiausi miestai

Didžiausi miestai pagal 2011 m. gyventojų surašymą:

• Džaipuras – 3 073 350 gyv.
• Džodpuras – 1 033 918 gyv.
• Kota – 1 001 365 gyv.
• Bikaneras – 647 804 gyv.
• Adžmeras – 542 580 gyv.
• Udaipuras – 451 735 gyv.

Šaltiniai

1. INDIA: States and Major Agglomerations, citypopulation.de
2. Radžasthan. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
3. Census of India 2011: Cities Having Population 1 Lakh and Above. (PDF; 154 kB)

Indijos valstijos ir teritorijos

Valstijos: Andhra Pradešas • Arunačal Pradešas • Asamas • Biharas • Čhatisgarhas • Goa • Gudžaratas • Džharkhandas • Harjana • Himačal Pradešas • Karnataka • Kerala • Madhja Pradešas • Maharaštra • Manipuras • Meghalaja • Mizoramas • Nagalandas • Orisa • Pandžabas • Radžasthanas • Sikimas • Tamil Nadu • Telangana • Tripura • Utarakhandas • Utar Pradešas • Vakarų Bengalija Teritorijos: Andamanų ir Nikobarų salos • Čandigarhas • Dadra ir Nagar Havelis bei Damanas ir Diu • Valstybės sostinės teritorija • Džamu ir Kašmyras • Ladakas • Lakšadvipas • Pudučeris