Puno departamentas isp Departamento de Puno keč Punu suyu aim Punu jach a suyu departamentas Peru pietinėje dalyje Riboj

Puno departamentas (isp. Departamento de Puno, keč. Punu suyu, aim. Punu jach'a suyu) – departamentas Peru pietinėje dalyje. Ribojasi su Madre de Dioso departamentu šiaurėje, su Bolivija rytuose, su Taknos ir Mokegvos departamentais pietuose, su Arekipos departamentu pietvakariuose ir su Kusko departamentu vakaruose. Administracinis centras – Punas.

Puno departamentas
Departamento de Puno

Valstybė

Peru

Administracinis centras

Punas

Provincijos

13

Apygardos

109

Prezidentas

Mauricio Rodriguez

Gyventojų

1 172 697

Plotas

66 997 km²

Tankumas

18 žm./km²

ISO 3166-2

PE-PUN

Tinklalapis

regionpuno.gob.pe

Vikiteka

Puno departamentasVikiteka

Istorija

Seniausi žmogaus paminklai Pune yra Kiakos petroglifai. Jie siejami su Amazonijos kultūromis. Nuo II a. pr. m. e. iki IV a. m. e. Puno kraštas buvo Pukaros kultūros centras, ženkliai veikiamas Tihuanako. Vėliau čia klestėjo įvairios aimarų valstybės. Valdant Pačakutekui, kraštą užkariavo inkai. Kolonijiniais laikais Puno kraštas buvo svarbi aukso gavybos sritis. Puno departamentas sudarytas 1822 m.

Geografija

Didžiąją dalį (~70 %) departamento ploto užima Andų aukštikalnės (Altiplanas, , , La Rajos, Vilkanutos kalnagūbriai). Svarbiausios viršukalnės: Saljujus (5808 m), Jana Kučilija (5472 m), Pumanota (5516 m), Kaljechonas (5827 m), Ananea (5853 m). Šiaurės rytinis pakraštys miškingais Jungaso šlaitais leidžiasi į Amazoniją.

Puno departamente yra vakarinė didžiausio Pietų Amerikos ežero Titikakos dalis. Jame nemažai salų: , , , , , , įsiterpia . Taip pat gausu mažesnių ežerų: Arapa, , , Loriskota, Sarakoča, Suitokoča, Oruriljus. Upės priklauso daugiausia Titikakos baseinui: Ramisas, Ilavė, Lampa, . Rytai patenka į Ukajalio baseiną (Tambopata).

Klimatas aukštikalnėse sausas ir vėsus. Dieną temperatūra pakyla iki 17–20 °C, naktį būna silpnai teigiama arba iki -6 °C šalčio. Metinis kritulių kiekis nesiekia 700 mm, lietingiausia būna nuo gruodžio iki balandžio. Tropinėje departamento dalyje klimatas gerokai šiltesnis ir drėgnesnis.

Puno drėgnieji miškai saugomi , Titikakos pakrantės – Titikakos nacionaliniame draustinyje, Andų aukštikalnės – Aimara Lupakos saugomoje teritorijoje.

Ekonomika

Puno departamente vystoma kalnakasyba (kasamas švinas, varis, auksas), daugelis žmonių dirba žemės ūkyje – veisiamos lamos, alpakos, avys, auginamos bulvės, bolivinės balandos, gumbiniai kiškiakopūsčiai ir kt., rytiniuose šlaituose auginami kokainmedžiai. Turizmas yra svarbi ūkio šaka – turistai lanko Titikakos ežero salas (ypač Uru), aimarų kapavietes , Puno miestą, senovinius , Hatunkoljos, Lampos, Čukuito miestelius.

Gyventojai

Didžioji dauguma Puno departamento gyventojų yra indėnai: daugiausia gyvena kečujai (beveik 40 %) ir aimarai (25 %). Uru salose gyvena nedidelė, bet unikali urų tautelė, džiunglėse – ašaninkai ir kiti Amazonijos indėnai. Likusį trečdalį gyventojų sudaro ispanakalbiai metisai.

Puno departamente yra aukščiausiai pasaulyje esanti gyvenvietė – La Rinkonada (5100 m).

Administracinis skirstymas

Puno departamentas administraciškai padalintas į 13 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).

()
(Punas)
()
()
()
()
()
()
()
()
()
()
()

Peru departamentai
Ajakučas \| Amazonė \| Ankašas \| Apurimakas \| Arekipa \| Chuninas \| Huankavelika \| Huanukas \| Ika \| Kachamarka \| Kaljao \| Kuskas \| La Libertadas \| Lambajekė \| Lima \| Loretas \| Madre de Diosas \| Mokegva \| Paskas \| Piura \| Punas \| San Martinas \| Takna \| Tumbesas \| Ukajalis
Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.